2012 m. liepos 18 d., trečiadienis

she chose to disregard all sense of realism and pushed people away

I don't know what to do. I never know what to do. And you know what? I don't think I'll ever know what to do. Sometimes it's just easier to hide under my covers and ignore everyone. You know, sometimes I even ignore myself. Did you know that was possible? Because it is. It's one of my talents. Ignoring myself. Maybe I'm a little more than just "sad".

labukas dar kartą. aš vėl bibliotekoje, o kai tik pradėjau rašyti pasisveikinimą, pradėjo gražiai lyti. laukiau lietaus. ta skambi graži melodija. vaikai kitame kambaryje plaka kiaušinius ir daro kažką valgyt, va jums kokia šauni mano kaimo biblioteka. gal todėl, kad bibliotekininkė neturi vaikų, tik vieną įvaikintą merginą, ir jai patinka socialinė veikla. gana smarkiai lyja. neisiu namo kol nesibaigs lietus. o gal kaip tik išeisiu, kad tik pereičiau per lietų tuos kelis žingsnius iki savo namų.
penktadienį išvažiuosiu, per tą laiką susiruošiu kelionei į pas Skaistę, o gal netgi po to ir pas Emanuelisitą, jeigu jai  leis. pinigų manau turėsiu pakankamai. bent jau bilietams tai tikrai. ir tikiuosi viskas išeis puikiai.

2 komentarai:

Raimonda rašė...

o kada gi alytun užklysi?

Laukinė Liepsna rašė...

o, tai ar kvietimą gavau? ar priimsi kelioms dienoms vargšę paklydėlę?