i don’t blame you if you hate me, i wish you would

 Raise your hand if you’ve spent nights crying yourself to sleep, raise your hand if you’ve felt as if you’d rather hide in bed all day than face the people that make you feel small or powerless! Raise your hand if you’ve felt as if you’d rather lie to people than tell them the truth about who you really are, because at least you wouldn’t be the victim of hateful behavior or prejudice! And raise your hand if lying feels almost as bad.

"vakar žiūrėjau filmą "girl, interrupted".
patariu pažiūrėt, geras gilmas.
sabar sėdžiu lietuvių pamokoje, kurioje švaistomas mūsų jaunas laikas ir staiga suvokiu, kad meilė yra patologinė melagė. meluoja, išsigalvoja, sudramatina, pagražina veik viską. kai draugavau su ja, einant laikui susitaikiau ir nustojau kreipti dėmesį.
bet visada žinojau, kad negaliu ja tikėti. meilė meluos iki mirties, netgi jei suprato, kad kiti žino, jog ji sako netiesą. nežinau, ar ji tai daro iš blogos valios. grečiausiai, ne. tiesiog kai kuriomis pasakomis turbūt nori, kad ja žavėtųsi, gailėtų ir užjaustų, galvotų, kad turi įdomų gyvenimą.
kartais meilės man tikrai gaila, bet ne dėl jos pasakojimų, tikrų ar ne. tiesiog ji sužeista, įskaudinta. panyra į prasimanymų pasaulį, nes praeitis, realybė per daug sunki pakelti. žinoma, nežinau, kaip jai sekasi dabar. visgi, viską nutraukiau būtent aš. einant į šapoką ji dar kartą man pamelavo. sakė, kad būsim kartu. sėdėsim vienam suole. kaip seniau. deja, mano didžiam nusivylimi ir pykčiui, nieko panašaus nenutiko. gal netgi atvirkščiai, tapau palikta, apleista. nesutikau su tuo taikytis. iš dalies supratau, kodėl taip nutiko. aš buvau praeitis, gyvas priekaištas, vaikščiojantis ir kvėpuojantis prisiminimas apie sudaužytą širdį, apie raudonai srūvantį, subadytą kūną, sergantį protą. galvojau, kad ją pažįstu, bet prabėgo daug naktų, kol supratau, kad ji kaip mėnulis - viena jos pusė visada paslėpta. kartais sugaunu save mąstant apie tą merginą, apie jos asmenybę. painią kaip labirintas. nebūkit kvaili, pamanę, kad ją gerai pažįstat. tai absurdiškas įsitikinimas.
meilė silpna, nors puikiai tą slepia po savo melais, šypsena, tvirtu veidu ir ryžtinga eisena.
tau vis dar liūdna, ar ne? vis dar būna juodų dienų, kai žmonės pabodo, mintys sunykusios, o sena žaizda vėl kraujuoja?
labai nusivyliau sužinojusi, kad meilė meluoja savo naujoms draugėms. visgi nesąmoningai tikėjausi, kad atėjusi į gimnaziją panorės pasikesti, atversti naują ir švarų gyvenimo lapą. gal ir bandei. bet turbūt nepasisekė. meluoti lengviau, nereikia pasakoti savo nelinksmo gyvenimo, nereikia jo prisiminti. tu verkei. bet ar gailėjaisi melo, o gal išsigandai, kad prarasi tą nekaltą draugių pasitikėjimą? vieną kartą suterštas, antrą kartą taip nebežvilgės. gaila.
gaila meilės, netgi jei ji ir nėra labai geras žmogus. visgi kažkada buvai mano geriausia draugė, kartu teko išgyvent sunkių gyvenimo etapų, teko viena kitai guosti, kad pasaulis galutinai nesubyrėtų. stengėmis būti stiprios taip, kaip mokėjom. ir niekas negalėjo mūsų dėl to kaltinti."

Q: čiupk arčiausiai esančią knygą (ne mokyklinę), atsiversk 69 puslapį ir pacituok 14 eilutę.

p. s. šiandien sužinojau, kad tėvas kitą ar dar kitą savaitę greičiausiai važiuos į vokietiją. išgirdau klausimą: "nori važiuot į vokietiją?"