 |
|
Šiandien mes klaidžiotume
gimtosiose jaunystės vietose kaip turistai. Mes sudegėme faktų ugnyje, mes
mokame atskirti daiktus tik kaip pirkliai ir suprantame neišvengiamumą kaip
mėsininkai. Mes jau nebe tie nerūpestingi berniokai, mes pasidarėmė baisiai
abejingi. Galbūt mes ten grįšime; bet ar gyvensime?
Mes esame bejėgiai kaip
pamesti vaikai ir patyrę kaip seniai, mes esame šiurkštūs ir liūdni, ir
paviršutiniški – aš manau, kad mes pražuvę.
|
pakeičiau šabloną. jeigu nekliedžiu, jau eina treti meti kaip pildau šį blogą. taip keista tai suvokti. tiek daug laiko praėjo, du metai, bet atrodo, kad tik vakar buvo tas ir anas... na o kai kurių dalykų jau nepamenu. kažką norėjau parašyt čia, bet viską pamiršau. gyvenu neblogai, nors stengiuosi negalvoti kaip šūdinai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą