i was so worried it was gonna be you… but it was me

She was afraid of getting too close to anyone. To her, closeness represented a loss rather than a gain.

pagalvojau, kad reikia parašyt čia. nes... nes retai rašau, turiu daxuja citatų ir gražių paveikslėlių.

when you were little
if you fell
they would ask you where it hurt
you would point to
your knees, your arm or an elbow
and they would make it better

but you noticed
as you get older
if you fall
they do not ask where it hurt

you sit silently in your room
waiting for someone to ask you
where it hurts
pointing to your head and your heart

because that is where the pain
hurts the most
but nobody makes it better


žiūriu narutą po truputį. atostogos, duh?.. važiuosiu į kaimą, aistė sakė, kad pasiilgo. lauris irgi atvažiuoja. DBZ team ir vėl united. šiaip ką žinau. nėr kas sakyt. nuobodų gyvenimą gyvenu. na ir gerai.

i closed my mouth and spoke to you in a hundred silent ways

You are something to care for: a rare, precious house of bones, a small museum of regret.

kaip kvaila, kaip niekinga. tos emocijos, jų kaita.
šiandien tiek daug juokiausi. iš bet ko. juokiausi ir prajuokindavau kitus. šiandien net, rodos, gražiai atrodžiau. ir, rodos, buvau visai laiminga. tai kodėl dabar vanduo akyse kaupiasi... kaip niekinga. bet neverksiu. nors jeigu noriu. nors labiau galbūt nenoriu.
kiekvieną dieną turiu parašyti apie tris gerus dalykus, kurie man nutiko. liūdnas faktas tas, kad ne visada pavyksta. kartais nepavyksta sugalvoti nė vieno dalyko, kurį, manau, būtų verta parašyti. nes juokas nėra tikrai laimingas ar svarbus. o visa kita... na, gyvenimas juk nesustoja. šiek tiek piešiu. vilkus, gėles, ausis. šiek tiek galvoju apie poeziją, šiek tiek apie istorijas, bet nieko nerašau. nes tik paėmus rašiklį ir popieriaus lapą į rankas, visi žodžiai ir mintys pabėga. ir man dėl to taip smarkiai liūdna. bet nieko tokio. net ir visko netekęs žmogus šypsosi, taip? galėtum pasakyti, kad esu užkietėjusi optimistė. naivi paika mergaitė su savo paaugliškomis problemomis. antradienį sužinosiu ar man reiktų nueit pas psichiatrę. kaip malonu.
niekam nesakiau apie tai. nes aš juk besijuokianti linksma mergaitė, kuriai viskas gerai. taip sakė eglė. eglė sako, eglė žino. tebūnie. tiesiog norisi į ją pažvelgti ir papasakoti apie visas bemieges naktis, apie visus tuos užstrigimus, baisius spyglius, tuštumą... verkiu. ir niekas nebesvarbu.

i became insane, with long intervals of horrible sanity

The three saddest things are the ill wanting to be well, the poor wanting to be rich, and the constant traveler saying anywhere but here.

begulėdama dabar lovoje ir beprasmiškai besistengdama užmigti, pagalvojau... apie mamą.

iš tikrųjų galvojau apie šiandieninį susitikimą, kuris įvyks. su mokyklos psichologe. davė man tokį linksmą testuką pažiūrėt ar man visi namie. ir galvojau kas būtų, jeigu tas testukas parodytų ką nors, kas nėra gerai. edita patartų apsilankyti pas psichiatrą. labiau kompetetingą žmogų, sakykim. ir tada pradėjau įsivaizduoti kaip tą sakau motinai. ir vaizdas prieš akis atsiskleidė taip ryškiai, nes taip jau įvyko tiek daug kartų...
kai buvau mažas vaikas, mane kartais nuskriausdavo kiti vaikai. pagal metus buvau iš jų vyriausia, bet tai nieko nereiškė. nereiškė, kad man, vaikui, skauda mažiau. ateidavau pas mamą ieškodama prieglobsčio, sakydama, kad atsitiko tas ir tas... ir puikiai pamenu kaip ji negirdėdavo. puikiai pamenu išsakiusi bėdą laukdavau kokios nors reakcijos, bet daugių daugiausia sugebėdavo išspausti "mhm" garsą. dažniausiai matydavau lygiai taip pat įbestas akis į televizoriaus ekraną.
ir kadangi man, mažam vaikui, daug labiau skaudėdavo toks abejingumas nei vaikų pašaipos ar netgi fiziniai skriaudimai, aš nustojau eiti pas mamą. išmokau kentėti tyliai. juk skausmas galų gale apmalžta, pasimiršta. right?
todėl nemanau, kad sakysiu jai, jog man kažkas galbūt yra. ne. žinau, kad nesakysiu. nes tai kvaila. kam sakyti, jeigu žodžiai nesukels visiškai jokios reakcijos? viskas taip kvaila.

aš tau pasakiau: "išmoksiu mylėti, išmoksiu kentėti... tyliau už visus."

tik norėjau, kad jai rūpėtų.