no one remembers the names of the trampled flower

Truth is, something that I thought was perfect was taken away from me, and I never wanted perfect again. I wanted middle of the road, stuff I didn't care about so that I couldn't lose anything I really loved ever again.

gerai gyvenu, sakau. ir, rodos, nemeluoju. gerai gyvenu, sakau, ragaudama šiuos du paprastus žodžius. jusdama juos. gerai gyvenu, sakau tvirtai.
bet štai praeitis nenori manęs paleisti. lanko mane, kai miegu, kai esu pažeidžiama ir negaliu pati apsiginti. lanko ir lanko. iš pradžių nekreipiau dėmesio. kai tai pasikartojo antrą kartą, pagalvojau, kad gal tiesiog tokia fazė, kuri greitai praeis. tik dabar jau nebegebu suskaičiuoti kiek gi kartų nubundu su sapnu, kurio niekada nenorėčiau prisiminti, jeigu tik galėčiau. ir man taip pikta. ir liūdna. ir apmaudu. kodėl, na kodėl gi taip sunku. gerai gyvenu. šypsausi, juokiuosi, bendrauju su žmonėmis, išeinu iš namų, po truputį keliauju po pasaulį, bet štai, negaliu pabėgti nuo praeities. kaip pikta. taip pikta, kad norėtųsi verkti. vis dar tikiuosi, kad tai tik kažkokia fazė. kad nustosiu sapnuoti vieną ir tapatį.
gerai gyvenu.
kaip gi kitaip.

šiandien atvažiuoja raimonda.

i love you more than jazz, babydoll

Dabar suprantu:
kai sakei "Nepamiršk!"
ir prisiekei taip pat nepamiršti,
jau žinojai -
pamirši.

tai va.

***

nu gi blet, kol ateinu čia, sugebu pamiršt ko išvis varginaus ateit. uh, pamenu, norėjau paminėt, kad vis su kiekvienais metais mažėja bendras postų skaičius šiame bloge. idk.

***

sakau sau, kad man neberūpi. teigiu, kad nebeskauda. tvirtinu, kad nebebijau. nebepykstu, nebepykstu. ir tais momentais tuo tikiu. tais momentais šie žodžiai yra tiesa. gryniausia ir tyriausia, kiek tyra ji ir tegali būti. bet štai daužosi širdis, spurda, nori bėgti. išpila šaltas prakaitas, ausys bando sugauti kiekvieną garsą, kuris galėtų būti pavojingas. o galvoje mintys už mane pradeda maldauti: "neužeik, neužeik, prašau, pamiršk mane." sėdžiu kaip pelytė, nors prisiekiau sau, kad tokia niekada nebūsiu. kad kovosiu.
"nepyksti gi ant manęs, ar ne?" - klausi.
ne, žinoma nepykstu, tik slapčia norėčiau, kad išnyktum. išvažiuotum ir daugiau nebegrįžtum. nosis uodžia taip gerai pažįstamus kvapus ir aš nebegaliu, nebesugebėsiu. pabėgti. noriu pabėgti.

tai tiek.