2014 m. liepos 14 d., pirmadienis
no one remembers the names of the trampled flower
gerai gyvenu, sakau. ir, rodos, nemeluoju. gerai gyvenu, sakau, ragaudama šiuos du paprastus žodžius. jusdama juos. gerai gyvenu, sakau tvirtai.
bet štai praeitis nenori manęs paleisti. lanko mane, kai miegu, kai esu pažeidžiama ir negaliu pati apsiginti. lanko ir lanko. iš pradžių nekreipiau dėmesio. kai tai pasikartojo antrą kartą, pagalvojau, kad gal tiesiog tokia fazė, kuri greitai praeis. tik dabar jau nebegebu suskaičiuoti kiek gi kartų nubundu su sapnu, kurio niekada nenorėčiau prisiminti, jeigu tik galėčiau. ir man taip pikta. ir liūdna. ir apmaudu. kodėl, na kodėl gi taip sunku. gerai gyvenu. šypsausi, juokiuosi, bendrauju su žmonėmis, išeinu iš namų, po truputį keliauju po pasaulį, bet štai, negaliu pabėgti nuo praeities. kaip pikta. taip pikta, kad norėtųsi verkti. vis dar tikiuosi, kad tai tik kažkokia fazė. kad nustosiu sapnuoti vieną ir tapatį.
gerai gyvenu.
kaip gi kitaip.
šiandien atvažiuoja raimonda.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą