pick a god and pray

All I do is act on my passions and they call it sin.
All I do is tell the truth and they call me a hypocrite.
All feel is pain and sorrow and they call it love.
All I do is pour my heart out to empty pages and they call it poetry.

gyvenimas tikrai vertas gyventi, - aš jai sakau, o mano akys šlapios, blakstienos sulipę, lūpos virpčioja, rankos dreba, širdis maskatuojasi, kraujas stingsta, mintys blėsta, siela dūžta, žemė pūva, žolė rūdyja, medžiai traukiasi, paukščiai krenta, dangus sprogsta.

sėdžiu.

esu prirakinta ir nelaisva, bejėgė, silpna, beviltiška, šlykšti, kvaila. pakartojam šią dainelę šimtus milijonų kartų. dar kartą. dar kartelį. nes tai tiesa tiesa tiesa tiesa tiesa, nes nebegali būti kitaip kai tiek daug kartų ją sau dainavai, tiek daug kartų save trypei, tiek daug kartų save daužei, tiek daug kartų verkei, tiek daug kartų negalėjai išeiti, tiek daug kartų negalėjai pabėgti pabėgti pabėgti...

noriu pasislėpti.

bent jau pasislėpti, ar gi tiek daug prašau? tik truputėlį, neilgam. gal prie žvirkelio akmenėlio, gal ašaros kritime, gal saulės branduolyje, gal upės tėkmėje, gal kurmio tunelyje, gal medžio šešėlyje, gal stygos skambėjime, gal vilko nąsruose, gal paveikslo kamputyje, gal žaislo siūluose, gal gėlių žieduose, gal motinos širdyje... tapčiau bet kuo, tapčiau trupiniu, druskos molekule, šapeliu, kirminėliu, žolės stiebu, garso vibracija, aukos krauju, guašo brūkšniu, medžiagos skiaute, bitute, šiluma... tapčiau bet kuo, kad tik galėčiau pasislėpti. bet turbūt labiausiai už viską norėčiau tapti niekuo, nes visgi gyvenimas ne toks labai jau ir vertas gyventi.

tebesėdžiu.

maybe when we die, the first thing we’ll say is, ‘i know this feeling. i was here before.’

When God is gone and the Devil takes hold,
who will have mercy on your soul?

ir štai vasara beldžiasi į langus, nušviečia kambarius ir švelniai plaiksto užuolaidas. ir tingus kūnas susisukęs tarp suplonėjusių antklodžių vartosi ir dūsauja, nes gyventi darosi šalčiau. nes gyventi darosi lengviau. ai...

neliūdink manęs, prašau.
sakai sutinki, gerai.
bet liūdini ir liūdini, nes tu tam ir esi. esi tam, kad supurtytum mano korį bei visos bitės išlėktų iš jo išsigandusios ir pasiruošusios gelti, gelti iki mirties. sakai man verkti ir nebijoti, bet bijau. oi, širdie, kaip bijau.
širdie, uždrauski man justi.
širdie, kodėl tu tokia kvaila.
mano pulse, kodėl tu toks nepastovus.
kraujagyslės išsiraizgę ant žemės, pulsuoja ir pulsuoja, lenda gilyn bei platyn. bando siekti, ieško ir ieško... nepasiduoda. širdie, nurimk. apmalžk savo svajones, susimildama, prašau. gailėk manęs, sudaužytos bei rusenančios. nesurenkamos ir blankios. juk esu tik išsibarstę fragmentai amžinybės galybėje, nieko nereiškiu nei tau, nei dievui, nei motinai.
tad gailėkit manęs, gyvenantys žmonės, nes jūsų širdys dar klausosi, dar vietoje.

nuotykiai eina.
žygiuokit ir trypkit mane, kol beliks kraujo balos ir nieko nebegalėsiu atpažinti.