 |
| All I do is act on my passions and they call it sin. All I do is tell the truth and they call me a hypocrite. All feel is pain and sorrow and they call it love. All I do is pour my heart out to empty pages and they call it poetry. |
gyvenimas tikrai vertas gyventi, - aš jai sakau, o mano akys šlapios, blakstienos sulipę, lūpos virpčioja, rankos dreba, širdis maskatuojasi, kraujas stingsta, mintys blėsta, siela dūžta, žemė pūva, žolė rūdyja, medžiai traukiasi, paukščiai krenta, dangus sprogsta.
sėdžiu.
esu prirakinta ir nelaisva, bejėgė, silpna, beviltiška, šlykšti, kvaila. pakartojam šią dainelę šimtus milijonų kartų. dar kartą. dar kartelį. nes tai tiesa tiesa tiesa tiesa tiesa, nes nebegali būti kitaip kai tiek daug kartų ją sau dainavai, tiek daug kartų save trypei, tiek daug kartų save daužei, tiek daug kartų verkei, tiek daug kartų negalėjai išeiti, tiek daug kartų negalėjai pabėgti pabėgti pabėgti...
noriu pasislėpti.
bent jau pasislėpti, ar gi tiek daug prašau? tik truputėlį, neilgam. gal prie žvirkelio akmenėlio, gal ašaros kritime, gal saulės branduolyje, gal upės tėkmėje, gal kurmio tunelyje, gal medžio šešėlyje, gal stygos skambėjime, gal vilko nąsruose, gal paveikslo kamputyje, gal žaislo siūluose, gal gėlių žieduose, gal motinos širdyje... tapčiau bet kuo, tapčiau trupiniu, druskos molekule, šapeliu, kirminėliu, žolės stiebu, garso vibracija, aukos krauju, guašo brūkšniu, medžiagos skiaute, bitute, šiluma... tapčiau bet kuo, kad tik galėčiau pasislėpti. bet turbūt labiausiai už viską norėčiau tapti niekuo, nes visgi gyvenimas ne toks labai jau ir vertas gyventi.
tebesėdžiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą