 |
| There is a place deep, deep inside every person that is hidden and hard to find. If things get bad enough and life gets too hard, though, some people will go to that place and never come back from it. Certainly, all outward appearances will suggest otherwise. They will look as they always did. They may even act somewhat like their old selves, but the truth is, the -real truth- is that they are hiding in this place deep inside where no one can touch or hurt them anymore. |
tu rėki ir aš nieko nesuprantu, nes atsiminimai plūsta į mane ir pasidaro sunku kvėpuoti.
girtas ir piktas žvėris, spjaudosi ir drąskosi, o tu tik auka, tu tik vaikas, tu tik vaiduoklis, tu tik tegali stovėti.
prieš 5 metus paskutiniai žodžiai, kuriuos tada pasakė, buvo keiksmažodžiai ir kaltinimas, kad esu melagė, o tu tik mergaitė, tu tik liūdna, tu tik raudona akvarėlė, tu tik tegali klausytis.
ausinės
visu garsu
su neaiškia muzika,
nes, dieve mano,
juk
taip skaudu girdėti
kas dedasi
aplinkui.
pamenu
kovos judesius -
nindzes ir karatė.
juokas,
tu buvai geras.
ir skausmas.
kai man keturi, tėvelis buvo juokingas ir geras,
o mano meili mamytė mane mušė jei padarydavau kažką negero.
kai man devyneri, aš bijau grįžti namo po mokyklos,
o mano liūdna motina verkdavo, nes tėvas ją mušdavo.
(nupirkdavo gėlių ir atsiprašydavo, kai išsimiegodavo)
kai man dešimt, žiūriu kaip krenta žemė ant mano geriausios draugės karsto,
o aš pradedu rašyti apie mirtį ir širdgėlą.
kai man trylika, nekenčiu savęs labai smarkiai,
o mano riešai ir lūpos šlapiai parausta.
kai man penkiolika, tampu bespalvė ir permatoma,
o mano širdis amžiams užsidaro į narvelį.
kai man aštuoniolika, vis dar egzistuoju ir krutu,
o mano mintys susideda iš pasikartojančių "viskas gerai", amžinai.
tad viskas gerai, rėk ant manęs, kaip rėkė jie abu, o aš tylėsiu. nes taip užaugau. beprasmiška kažką rašyti, taip. viso gero.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą