just look up, we are both under the same starry sky

When I was 5 years old, my mom always told me that happiness was the key to life. When I went to school, they asked me what I wanted to be when I grew up. I wrote down “happy”. They told me I didn’t understand the assignment, I told them they didn’t understand life. 

ji sako, kad aš visada geros nuotaikos.

bet gal nori sužinoti, kokia mano gera nuotaika? kaip jaučiuosi kiekvieną dieną daugiau ar mažiau?

mano širdis subadyta, nebesuskaičiuoju visų tų adatų, visų tų įskaudinimų, kai žmonės mane nuvylė. mano kojos privargusios, mano mintys bėga, nes nebenori čia būti. mano mintys? ar nori, meilute, sužinoti, kas su mano mintimis? tai lyg naktis be žvaigždžių ir mėnulio, juoda tamsa, aptraukta neperplėšiamu skausmu. aš jus visus taip myliu. niekada to nesakau, bet taip myliu. ir man taip skaudu, kai mane skaudina. kai skaudina kitus. 

ar Dievui neskaudu, kai jo vaikai pykstasi tarpusavyje? ar motinai gera žiūrėti į jos vaikus, kurie keikia vienas kitą? 

ta lipši beprotybė, tankus skausmas, nusivylimas ir nepastikėjimas, meilė ir kančia susipynę ir smaugia kiekvieną mano žodį. šypsausi. taip, juokiuosi. dėl jūsų. viskas tik dėl jūsų. 

bet kartais tiesiog nebegaliu. noriu sustoti ir pabėgti nuo visko. 

kartais per sunku šypsotis. kartais tesinori būt vienai. bet ir to negaliu padaryti, nes visi lenda ir lenda ir lenda ir lenda ir lenda ir prisiknisa ir klausinėja ir plauna protą ir neduoda ramybės ir užknisa ir kalbina. o labiausiai noriu pabūti viena. labiausiai noriu, kad niekas nežiūrėtų, kad niekas nematytų, kad niekam nerūpėtų. 

dabar sakysit: "Rūta, bet tu viską perdedi, juk tu tikrai būni linksma. ir nervinies dėl niekų, dėk ant visko". o, kad tai būtų įmanoma. o, kad taip galėčiau.
 

norėčiau viską baigti. norėčiau ramybės. norėčiau... daug ko norėčiau. 

ir turbūt vienintelis žmogus, kurį norėčiau matyti - ne kalbėti, tiesiog matyti ir liesti, laikyti ranką... 

bet juk taip niekada nebus. 

you know what? you really hurt me

Sometimes it sucks being strong. Because when people know that you are strong, they think that it is okay to hurt you, over and over again. 

dar vienas šeštadienis.

ir taip velniškai arti visko pabaiga ir nauja pradžia. ir tai baugina, nes nežinai ko tikėtis. nes nežinosi, kur eiti, nežinosi, į ką žiūrėti. ir bus pykčių, bus ašarų ir liūdesio, bus ginčų ir piktų apkalbų, be to neįmanoma. be to sunku gyventi. nes gyvenimas nėra paprastas. nėra tų fėjų, nėra kalėdų senelio arba vėlykų kiškio, tai tik iliuzija vaikaims. mama sakė, kad kalėdų seneliu pradėjau netikėti 3 klasėje. pakankamai vėlai, ar ne? 

kaip aš sužinojau? juk niekada nemačiau, kad tėvai būtų dėję dovanas po eglute. gal tiesiog ateina toks laikas, kai nebetiki? imi ir supranti, kad nėra jokio kalėdų senelio, kad nėra jokios dantukų fėjos, kai tau krenta pieniniai dantukai arba nėra jokio vėlykų kiškio. ne, net neatsimenu, kad tuo kiškiu kada tikėjau.

mano kojos kaip du vėjai iš skirtingų žemių, mano plaučiai pilni smėlio ir rožių, mano širdis lyg geležinkelio bėgiai be pabaigos, mano akys lyg dvi planetos - visko mačiusios, visko pamatysiančios, lyg dvi žvaigždės, kurių dieną nematome, mano... mano... ne, bet tu ne.

 

because i’m not that kind of girl guys fall in love with

Tell me like you’d die for me, like nothing else matters, like your world stops turning because of me. Like you mean it, you little shit. Go on.

šiandien aš už pasaulio pabaigą. man tikrai patiktų.
nes aš tokia pikta. tokia pikta.
nuo įkyrių minčių galva tvinkčioja. ir man poxuj, kad kas nors kitas tai skaito, o tam yra galimybė. bet man poxuj. aš šiandien pykstu.

ir sėdžiu su anglų ir man niekas nesigauna (kaip aš dabar galiu galvoti apie kažkokį kvailą sugedusį daiktą?), ir dėl to norisi verkti, nes po velnių, kas aš jums? na, KAS?
žaislas.
daiktas.
niekas.
tuščia vieta.
nauda.

ir niekas po velnių nesupranta.



ar tos, kurios praranda savo vaiką, visą gyvenimą dėl jo rauda? ar tos, kurios praranda savo vaiką, net ir po kelių dešimčių metų atsitiktinai tarsi pamato jį einantį? jeigu jį nužudo, ar jai kartais vaidenasi, kad mato žudiką? ar kokios nors detalės jai primena tą dieną, kai jo neteko?
jeigu... jeigu aš būčiau ne viena, galbūt. bet dabar.
ar motinos sapnuoja košmarus apie prarastus vaikus? ar jos atsigauna? o gal sapnuoja tarsi prisiminimus apie vaiką? ką jos padarytų, kad tik jis grįžtų į gyvenimą?



ir, o Dieve, aš galvojau, kad mes būsim draugai. mes dar bendravom. tik tu pasakei per Eglę, kad trinčiau tavo numerį. ir kai paklausiau kodėl, tu žinai ką pasakei? kad aš veidmainė. o su veidmainėm jis neprasideda. kad aš žaidžiu su vaikinais.
koks tu šunsnukis, meiluti, galėjai pats pasakyti tai man į akis arba bent jau sms žinute, o ne per Eglę. o gal aš tau šlykšti ir su veidmainėm tu neprasidedi?
o kaip tu reaguotum, jeigu aš tavęs paklausčiau: "o ką, tau geriau, kad būčiau buvusi veidmainė ir žaidusi su tavim, kad tu man patinki?" žinau, tu niekad nepamatysi šio įrašo, bet suprask, aš nieko įžeist nenorėjau. palikdama tave padariau paslaugą abiem. nes man atsibodo apsimetinėt, kad tu man patinki. ir mane vimdė rašyt, kad tavęs pasiilgau. tiesiog nebeturėjau jėgų apsimetinėt, kad tu man patinki.
tai ją, meiluti, tau būtų buvę geriau, kad žaisčiau su tavim?
tu pats irgi blefavai. bandei su manim užmiršti tą kažkokią mergą. bandei pamiršti.
na, turiu prisipažinti, aš irgi tavim naudojausi.




šiandien aš mirštu.
ir niekas nebegerai.
ir ne, Meile, ne dėl to. aš taip sakiau todėl, kad galėčiau pabėgt. nes aš nenoriu sakyt. nes tai įvyko dėl daugelio priežasčių. ne dėl vieno šūdo.

i hate the fact that tomorrow is monday

Don't fuck with her feelings bro. 

ne, visiškai nieko naujo.
tik tuoj vasaros atostogos. o aš tapati apatiška, žodžiu, kaip visada. kaip visada atrodau linksma, ar ne? 

ir tik dar labiau įsitikinau, kad jo noriu. 

we're falling to pieces but i'm already broken

Life will break you. Nobody can protect you from that, and living alone won’t either, for solitude will also break you with its yearning. You have to love. You have to feel. It is the reason you are here on earth. You are here to risk your heart. You are here to be swallowed up. And when it happens that you are broken, or betrayed, or left, or hurt, or death brushes near, let yourself sit by an apple tree and listen to the apples falling all around you in heaps, wasting their sweetness. Tell yourself you tasted as many as you could. -Louise Erdrich 

buvo sugedęs kompiuteris. bet dabar viskas vėl gerai. na, kaip ir.
juk gerai ar ne?
juk viskas turi būti gerai.
 

everything was beautiful, and nothing hurt

I heard you’re a player.
So let’s  play a game.
Let’s sweet talk.
Let’s play fight.
Let’s talk 24/7.
Let’s tell each other good morning and good night every day.
Let’s take walks together.
Let’s give each other nicknames.
Let’s hang out with each others’ friends.
Let’s go on dates.
Let’s talk on the phone all night long.
Let’s hold each other.
Let’s kiss and hug.
And whoever falls in love first?
Loses. 

man taip keista, kad žmonės tokie greiti teisti. neišklausyti, nesuprasti, nė nebandyti, nežiūrėti ir negalvoti. 

ir kuo toliau, tuo dažniau pasijuntu dar įdomiau. tokia... keista. kitiems. nesuprantama. net juokas suima, nes atrodo, kad turėčiau atsisakyti savęs - palikti savąjį "aš" už kokių nors durų.
nes nesupranta. nes neišklauso. ir tada teisia. šiandien buvau pavadinta "išdavikė". malonus jausmas, labai pavydėtinas. taip, gal kam nors.
bet aš juk myliu. ir nenoriu būt jokia išdavikė.
o gal man tikrai tapti linksinčia šiknalaiže, kuri gieda tik taip, kaip nori kiti? nes taip sunku... taip sunku laikytis savo nuomonės, kai ją puola, kai drąsko, žudo, daužo ir mėto į visas puses. taip sunku išlikti savimi, nepamiršti savo norų. 

išdavikė 

sau ar jiems? sielai ar pasauliui?
man reikia žvaigždžių ar pliušinių meškiukų? ne, man reikia savęs ar... kitų?
dėl to ir kovoju. ir kad ir kaip šlykščiai jaučiuosi, kad ir nesulaukiau jokio atsiprašymo, aš niekuo neišsiduosiu. nes dabar atrodau kvaila, silpna, šiek tiek keista, rami. kvaila. nesugebanti apsiginti.
po velnių, jie nieko nelaimės - aš nemirsiu, atsisakau nusižudyti viduje. nes kaip tik taip ir pasielgčiau, būčiau išdavikė pati sau, jeigu pasiduočiau kitų įtakai. jeigu klausyčiau tokios nuomonės, kuriai iš esmės nepritariu.
bet aš neteisiu. suprantu, kad daugumai, beveik visiems per daug sunku ir neįmanoma manęs suprasti. dėl to ir teisia. arba dar dėl ko nors. negi man rūpi? taip. ne. gal. nesvarbu.


kaip jums atrodo, kokia aš? ne išorinė prekinė etiketė, o vandenyne? 

would you like you, if you met you?

It’s easy to take off your clothes and have sex.
People do it all the time.
But opening up your soul to someone, letting them into your spirit, thoughts, fears, future, hopes, dreams… that is being naked. 

kodėl tie, kurie nežino kaip deramai auginti vaikus, jų prisidaro? kodėl tie, kurie nežino kaip elgtis su savo gyvenimu, bando aiškinti savo vaikams, kaip tai daryti? kodėl tie, kurie nemyli savo vaikų, elgiasi su jais bjauriai? kodėl tie, kurie dar patys vaikai, jau tęsia giminę? kodėl tie, kurie gyvena blogai, į tai neišvengiamai įtraukia ir savo vaikus?
bet yra ir tokių, kurie labai myli savo vaikus ir nori jiems tik gero. bet jiems neišeina. tai skurdas, tai pats vaikas save tempia žemyn, tai vienas tėvas girtauja, mušasi...
yra ir tokių. taip, yra mylinčių. taip, yra besistengiančių būti gerais tėvais. ir kai kuriems pavyksta.

ką daryti, kai tėvai girtauja ir muša? ar jie bent nutuokia, kokią psichologinę žalą daro savo atžaloms? kaip tai juos paveikia? gal jie ir nejaučia. bet būna, kad užaugus tokie engiami vaikai patys engia savo vaikus. ir taip tęsiasi, viskas tempiasi, karta iš kartos kartojasi tas pats. ar verkti? ar bėgti? ar drąsiomis akimis žiūrėti į skaudžią ranką ir skaudų diržą? ar apsimesti, kad nieko neatsitiko?
kaip nugalėti... visą tai. tą baisybę. tokią neteisybę. gal pradėti skriausti silpnesnius už save? ar patį save?
ką daryti, kai tėvai tavęs nesupranta, nemyli, nesigaili...
ir taip šlykštu žiūrėti, kai prie kitų žmonių jie šypsosi ir vaidina nuostabius tėvus, o tu turi slėpti žaizdas ir mėlynes po drabužiais, turi slėpti akis, kad jose niekas nepamatytų skausmo, baimės ir neapykantos, kurią patyrei.


nepasiduok 

i like the dark, it's so friendly

Ne, bičiuli, šitas dalykas visiškai natūralus ir saugus. Dėl to jis ir vadinamas "žolė". 

susikūriau YouTube.
tiesiog.
kurti video blogus ar ne?

hey idiot, i love you

Mes labiausiai bijome ne to, kad būsime netikę. Labiausiai gąsdina mūsų šviesa, o ne tamsa.
Klausiame savęs: "kas aš toks, kad būčiau nuostabus, gražus, talentingas ir nepaprastas?". Iš tiesų, kas tu toks, kad toks nebūtum? -Mariana Viljamson 

ji man sako, kad man trūksta noro ko nors pasiekti gyvenime. taip, turbūt. labai tikėtina.
juk aš šiek tiek keista tuo, kad man patinka gyvenimas, bet vistiek, jeigu būtų galimybė, išeičiau iš jo, pasitraukčiau. pusiau myliu viską, pusiau nekenčiu, dar įdomiau - net ir mylimiausius palikčiau, vardan tamsos. bet aš sau prižadėjau. prižadėjau, kad niekada nebesielgsiu kvailai. 

nepamiršau savo pažado.

tiesiog būtų nuostabu, kad ir toliau tie, kurie mane myli, nenusisuktų. nes jeigu taip netyčia atsitiktų, man nebeliktų nieko.
aš myliu.
bet labiausiai ją ir jį.

i hate it when you act like i don’t exist, like what we had never happened

Ar galima save priversti ką nors mylėti? Ar galima priversti mylėti save? -Lena Kaligaris. 

ar galima nustoti mylėti? staigiai, greitai nutraukti viską. ne, nemanau. 

taip, man dabar viskas vėl vienodai. dėl savęs. nes aš pykstu. po velnių, kaip aš pykstu. bet esu rami kaip kalnų tekantis upelis. taip slepiu pyktį, kad jūs net nepastebėsit. nes aš nematoma.
Dieve, nužudyk jį, maldauju.

i wish i could be a better me, for you

Neik priešais, galbūt aš negalėsiu sekti iš paskos.
Neik paskui mane, galbūt aš negalėsiu rodyti tau kelio.
Paprasčiausiai eik šalia manęs ir būk mano draugas. -A. Kamiu 

pas mane būna laimės periodai. būna liūdesio periodai. būna amžiai, kai myliu, gyvenimas, kai kenčiu. būna nakties laikas, kai svajoju, praeina visa epocha, kol nustoju sau meluot, jog nekenčiu. nesuskaičiuoju amžių, kiek dienų praėjo nuo tada, kai susitikom. dešimtmečiais nekenčiu. pusę sekundės atleidžiu. milijardus metų tyliu ir tik šimtmetį kalbu, bet net tada neištariu to, ko noriu. 

aš gyva tavo akių spindesy.

myliu tave. aš nekenčiu tavęs. tu man padarei tiek pikto. privertei nekęsti, privertei degti ir liepsnoti. privertei juoktis. užnuodijai širdį. dėl to tavęs ir nekenčiu. uždarei mano meilę į narvelį ir nepaleidi. nemaitini tos meilės. verti dvėsti badu. tik kažkokius šlykščius trupinius palieki, kažkokias nuograužas, nuo kurių - nesuprantu - gerai ar blogai pasidaro? ne, mes negalim būti kartu. aš galėčiau pabandyti. bet vėjas šnibžda, kad nusisukčiau nuo tavo nugaros, nuo tavo pečių linkio ir eičiau priešinga puse.

ten, kur keturi vėjai pučia.

i don't think i can be anything other than me

Ne visi, kurie klajoja, yra pasiklydę. -J. R. R. Tolkien 

jei drugelis galėtų kalbėti, ką man pasakytų? ar kad gėlės gražios ar kad bitės piktos, ar kad žmonės dar didesni beširdžiai? jeigu medis turėtų akis, ką pamatytų? saulėtykį ir saulėlydį, besikeičiančius metų laikus, praeinančius žmones, juodą naktį, žvaigždes, paukštelius, gimusius jo šakose.
o jeigu mes nemokėtume kalbėti, ar būtume geresni? ar nebūtume tokie veidmainiai, savanaudžiai, savimi besirūpinantys ir nemylintys kitų? o jeigu tu būtum aklas? ar pamiltum viską, ką išgirstum? ar įsivaizduoji, ar bent pasiilgtum draugų veidų, naktinio dangaus, arbatos spalvos, medžio žalių lapų, spalvotų laukinių gėlių lauko...

mes tiek daug turim. tiek daug galim. bet viskas, ką bedarom - skaudinam kitus. mes apšnekam, pykstamės, ginčijamės, tada vėl taikomės, vėl mylim, o taip iki kito karto.
ir dar
ir dar
ir dar kartelį


norėčiau būti medis. augčiau, mesčiau lapus, sprogdinčiau žiedus, priimčiau gyventi paukščius, voveres. kirmėlės mane graužtų iš vidaus. kurmiai naikintų mano šaknis. vikšrai graužtų lapus. žmogus nukirstų.
bet verta. nes jiems visiems būčiau padėjusi, nieko neprašiusi mainais atgal.

you are what i want

Kartais esi mašinos stiklas, o kartais - vabalas. -Markas Knopfleris 

taigi, šiandien su linksma klasiokų draugija nuėjom ir nunešėm prašymų lapus į gimnaziją.

jau pradeda vesti signalinius. ir kol kas 7;4;6 nėra labai gražūs pažymiai, bet et, nieko negaliu padaryt. aš tokia "lengvabūdė", kaip sakė pati rusų kalbos mokytoja. o, aš jai pritariu abiem rankom ir viena koja.



Tu gali rinktis kelią, kuris nuves į žvaigždes. Aš galiu rinktis kelią, kuris nuves iki galo. -Nikas Dreikas


aš rinksiuos tokį kelią, kuriame nežinosiu kur sukti. nes taip įdomiau. pavojinga. bet įdomu.
ir ta vasara jau taip arti, taip arti, veik galiu ją paliesti pirštų galiukais, įkvėpti giliai į plaučius. ir tikiuosi, kad kai vasara baigsis, jos prisiminimai liks. kad vasaros vėjas net ir žiemą plaikstysis plaukuose.


ah, ir man šiandien taip viskas juokinga.

someday you will miss me

Tikra beprotė ta moteris, kuri leidžia širdyje įsiliepsnoti slaptai meilei, nes toji meilė, vienašališka ir niekam nežinoma, sugraužia gyvastį, kuri ją išpuoselėjo. -Džeinė Eir 

kaip ir kada mylėti? ką mylėti?
bet visi tyli, niekas neatsako. niekas nežino. meilė kaip karas: lengva pradėti, sunku užbaigti, ir taip bus visada.


sveikinu Meilę įžengus į mano blogspot'o valdas.

ai, žodžiu, nežinau. jaučiuos privargus, lyg savaitgalio nebūta.