It’s easy to take off your clothes and have sex.
People do it all the time.
But opening up your soul to someone, letting them into your spirit, thoughts, fears, future, hopes, dreams… that is being naked.
People do it all the time.
But opening up your soul to someone, letting them into your spirit, thoughts, fears, future, hopes, dreams… that is being naked.
kodėl tie, kurie nežino kaip deramai auginti vaikus, jų prisidaro? kodėl tie, kurie nežino kaip elgtis su savo gyvenimu, bando aiškinti savo vaikams, kaip tai daryti? kodėl tie, kurie nemyli savo vaikų, elgiasi su jais bjauriai? kodėl tie, kurie dar patys vaikai, jau tęsia giminę? kodėl tie, kurie gyvena blogai, į tai neišvengiamai įtraukia ir savo vaikus?
bet yra ir tokių, kurie labai myli savo vaikus ir nori jiems tik gero. bet jiems neišeina. tai skurdas, tai pats vaikas save tempia žemyn, tai vienas tėvas girtauja, mušasi...
yra ir tokių. taip, yra mylinčių. taip, yra besistengiančių būti gerais tėvais. ir kai kuriems pavyksta.
ką daryti, kai tėvai girtauja ir muša? ar jie bent nutuokia, kokią psichologinę žalą daro savo atžaloms? kaip tai juos paveikia? gal jie ir nejaučia. bet būna, kad užaugus tokie engiami vaikai patys engia savo vaikus. ir taip tęsiasi, viskas tempiasi, karta iš kartos kartojasi tas pats. ar verkti? ar bėgti? ar drąsiomis akimis žiūrėti į skaudžią ranką ir skaudų diržą? ar apsimesti, kad nieko neatsitiko?
kaip nugalėti... visą tai. tą baisybę. tokią neteisybę. gal pradėti skriausti silpnesnius už save? ar patį save?
ką daryti, kai tėvai tavęs nesupranta, nemyli, nesigaili...
ir taip šlykštu žiūrėti, kai prie kitų žmonių jie šypsosi ir vaidina nuostabius tėvus, o tu turi slėpti žaizdas ir mėlynes po drabužiais, turi slėpti akis, kad jose niekas nepamatytų skausmo, baimės ir neapykantos, kurią patyrei.
nepasiduok
bet yra ir tokių, kurie labai myli savo vaikus ir nori jiems tik gero. bet jiems neišeina. tai skurdas, tai pats vaikas save tempia žemyn, tai vienas tėvas girtauja, mušasi...
yra ir tokių. taip, yra mylinčių. taip, yra besistengiančių būti gerais tėvais. ir kai kuriems pavyksta.
ką daryti, kai tėvai girtauja ir muša? ar jie bent nutuokia, kokią psichologinę žalą daro savo atžaloms? kaip tai juos paveikia? gal jie ir nejaučia. bet būna, kad užaugus tokie engiami vaikai patys engia savo vaikus. ir taip tęsiasi, viskas tempiasi, karta iš kartos kartojasi tas pats. ar verkti? ar bėgti? ar drąsiomis akimis žiūrėti į skaudžią ranką ir skaudų diržą? ar apsimesti, kad nieko neatsitiko?
kaip nugalėti... visą tai. tą baisybę. tokią neteisybę. gal pradėti skriausti silpnesnius už save? ar patį save?
ką daryti, kai tėvai tavęs nesupranta, nemyli, nesigaili...
ir taip šlykštu žiūrėti, kai prie kitų žmonių jie šypsosi ir vaidina nuostabius tėvus, o tu turi slėpti žaizdas ir mėlynes po drabužiais, turi slėpti akis, kad jose niekas nepamatytų skausmo, baimės ir neapykantos, kurią patyrei.
nepasiduok
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą