Ne visi, kurie klajoja, yra pasiklydę. -J. R. R. Tolkien
jei drugelis galėtų kalbėti, ką man pasakytų? ar kad gėlės gražios ar kad bitės piktos, ar kad žmonės dar didesni beširdžiai? jeigu medis turėtų akis, ką pamatytų? saulėtykį ir saulėlydį, besikeičiančius metų laikus, praeinančius žmones, juodą naktį, žvaigždes, paukštelius, gimusius jo šakose.
o jeigu mes nemokėtume kalbėti, ar būtume geresni? ar nebūtume tokie veidmainiai, savanaudžiai, savimi besirūpinantys ir nemylintys kitų? o jeigu tu būtum aklas? ar pamiltum viską, ką išgirstum? ar įsivaizduoji, ar bent pasiilgtum draugų veidų, naktinio dangaus, arbatos spalvos, medžio žalių lapų, spalvotų laukinių gėlių lauko...
mes tiek daug turim. tiek daug galim. bet viskas, ką bedarom - skaudinam kitus. mes apšnekam, pykstamės, ginčijamės, tada vėl taikomės, vėl mylim, o taip iki kito karto.
ir dar
ir dar
ir dar kartelį
norėčiau būti medis. augčiau, mesčiau lapus, sprogdinčiau žiedus, priimčiau gyventi paukščius, voveres. kirmėlės mane graužtų iš vidaus. kurmiai naikintų mano šaknis. vikšrai graužtų lapus. žmogus nukirstų.
bet verta. nes jiems visiems būčiau padėjusi, nieko neprašiusi mainais atgal.
o jeigu mes nemokėtume kalbėti, ar būtume geresni? ar nebūtume tokie veidmainiai, savanaudžiai, savimi besirūpinantys ir nemylintys kitų? o jeigu tu būtum aklas? ar pamiltum viską, ką išgirstum? ar įsivaizduoji, ar bent pasiilgtum draugų veidų, naktinio dangaus, arbatos spalvos, medžio žalių lapų, spalvotų laukinių gėlių lauko...
mes tiek daug turim. tiek daug galim. bet viskas, ką bedarom - skaudinam kitus. mes apšnekam, pykstamės, ginčijamės, tada vėl taikomės, vėl mylim, o taip iki kito karto.
ir dar
ir dar
ir dar kartelį
norėčiau būti medis. augčiau, mesčiau lapus, sprogdinčiau žiedus, priimčiau gyventi paukščius, voveres. kirmėlės mane graužtų iš vidaus. kurmiai naikintų mano šaknis. vikšrai graužtų lapus. žmogus nukirstų.
bet verta. nes jiems visiems būčiau padėjusi, nieko neprašiusi mainais atgal.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą