2011 m. gegužės 28 d., šeštadienis

you know what? you really hurt me

Sometimes it sucks being strong. Because when people know that you are strong, they think that it is okay to hurt you, over and over again. 




dar vienas šeštadienis.
ir taip velniškai arti visko pabaiga ir nauja pradžia. ir tai baugina, nes nežinai ko tikėtis. nes nežinosi, kur eiti, nežinosi, į ką žiūrėti. ir bus pykčių, bus ašarų ir liūdesio, bus ginčų ir piktų apkalbų, be to neįmanoma. be to sunku gyventi. nes gyvenimas nėra paprastas. nėra tų fėjų, nėra kalėdų senelio arba vėlykų kiškio, tai tik iliuzija vaikaims. mama sakė, kad kalėdų seneliu pradėjau netikėti 3 klasėje. pakankamai vėlai, ar ne? 
kaip aš sužinojau? juk niekada nemačiau, kad tėvai būtų dėję dovanas po eglute. gal tiesiog ateina toks laikas, kai nebetiki? imi ir supranti, kad nėra jokio kalėdų senelio, kad nėra jokios dantukų fėjos, kai tau krenta pieniniai dantukai arba nėra jokio vėlykų kiškio. ne, net neatsimenu, kad tuo kiškiu kada tikėjau.


mano kojos kaip du vėjai iš skirtingų žemių, mano plaučiai pilni smėlio ir rožių, mano širdis lyg geležinkelio bėgiai be pabaigos, mano akys lyg dvi planetos - visko mačiusios, visko pamatysiančios, lyg dvi žvaigždės, kurių dieną nematome, mano... mano... ne, bet tu ne.


 

Komentarų nėra: