2011 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis

and we know it’s never simple, never easy

Today: nothing. 



ji sako, kad dainuos man tol, kol aš pradėsiu šypsotis. ji sako, kad man nėra ko liūdėti, nes turiu viską.
aš nusišypsau dėl to, kad tai taip naivu ir geraširdiška.


aš šiandien jaučiuosi lyg nepilnai prisuktas žaislas. beveik galintis straksėti, bet nepakankamai prisuktas, kad tai padaryčiau. ir dėl to aš nukrentu. 

nebelabai ką valgau. daug geriu vandens. noriu trauktis, trauktis ir trauktis, kol nebeliks nieko. ir kur gi mano princas, kai jo man reikia? kur mano širdis, kai jos man nebereikia? kur mano žodžiai, kai reikia jam parašyti? ne, tik tu. kur tu.




svajoju apie nejautrą. visišką nerūpėjimą. jokio skausmo, jokių jausmų. vien tik aistra ir džiaugsmas.

Komentarų nėra: