Mano sielos likučiai.
Varnui nešant mirtį,
Egzistuoja kita erdvė.
Rytas klyks tau -
Svajonės tik prasimanymas.
Varnui nešant mirtį
Kelias nutrūksta.
Beprasmis skambėjimas -
Deivės žingsniai dangum.
Varnui nešant mirtį
Mergelė ners nebūtin.
Varnui nešant mirtį -
Meilę nužudęs naguos.
mes visi klystam ir abejojam. mes visi kartkartėmis pametam savo kelią, o suradę nukrypstam į šalį. tai ir aš, paukštė klykianti virš miško. ir tu, bitelė nerandanti savo lizdo.
ir nėra nieko, kas mums parodytų kur eiti. mes patys turim rasti tai, ko ieškom. patys turim nuspręsti. viskas priklauso tik nuo mūsų. ir nieku gyvu neleiskit, kad jus kas nors valdytų.
jau geriau skraidyt nerandant vietos, nei būt prirakintam prie žemės.
ir aš galvojau, kad nespėsiu visko susipirkti iki mokyklos, kad būsiu baisi ir negraži, kad negausiu ko norėjau... aš vyliausi. aš tikėjau, kad visgi viskas susitvarkys. viskas susitvarkė dar geriau, nei tikėjausi. kol kas dar liko keli dalykai, kurių man reikia. bet aš viską turiu. turiu laimę, turiu gyvenimą, turiu šeimą ir kelis draugus.
turiu ateitį. ji mano rankose. ir niekam jos neatiduosiu, dėl nieko neaukosiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą