i breath, but i feel so dead

Mėginu įsivaizduoti žmogų, kuris galėtų po mano mirties vaikščioti su mano kepenimis, mano plaučiais, mano akių obuoliais. Galvoju, koks nelaimėlis turėtų bėdos į savo krūtinę įsidėti tai, kas manyje atlieka širdies vaidmenį.

labas rytas! oooj, tikrai kad rytas. taigi taip gaunasi, kad kai jūs saldžiai miegate, aš rašau čia. galėjau miegot. tai ne, prikelt reikėjo. nežinau kas yra, bet dabar menkiausi garsai iš išorės mane pažadina. o ausų kamštukų nebeturiu. kaip užknisa. ir niekas nekaltas, tik jie patys, kad garsiai vaikšto, kad kosėja, kad siaubingai knarkia, kad įjungia televizorių per garsiai, kad trinksi, kad nemiega, kad miega... eisiu darytis kavos. skauda širdį. rimtai skauda, tiesiogiai. visą dieną. visą rytą. negaliu gulėt ant kairės pusės, nes su kiekvienu įkvėpimu duria.

apie šikną patyliu... :D ten kaip susitrenkiau krisdama į ledą, tai siaubas. ir dar tokia invalidiška turiu eit į mokyklą??? kokia neteisybė.


irrrrrrrrrrrrrrrrr, Skaiste, nebūčiau aš, jeigu nepaminėčiau tokios svarbios datos. taigi penktadienį tu atkeliavai. radai išeitį, zyzei zyzei ir iškovojai galimybę mane pamatyti. mano tėtis pavadino tave šustra :D mat jis nepratęs, kad kas su juo tiek pakalbėtų, kaip tu spėjai išeidama. o mama klausinėjo ir klausinėja apie tave ir dabar ir apie Emą.
saulytukai, praleidau nuostabų ir įsimintiną laiką su tavim. tu tokia miela. irrr tokia šiltutė, kvapnutė, švelnutė, minkštutė (tik nepradėk, perspėju). užmyluoju. nepaleidžiu.


myliu.