 |
We twist and turn where angels burn Like fallen soldiers, we will learn, that once forgotten, twice removed, love will be the death of you. |
draugai eina ir praeina. gal kažkas ir lieka, bet dažniausiai ne. ieškai priežasčių ir negali rasti atsakymų, nes neklausi. negali, negali.
iš lėto įsileidžiu, iš lėto sakau. daug nutyliu, dažnai nusuku akis. i can't, i can't. nėra logikos. nori būti pamesta ir nežinoma, bet nori kažko, kas visada būtų čia ir klaustų. tu tyli ir nepasakoji, tu patari ir išklausai, nes tik tai tau belieka. išklausyti, patarti, nors pačiai tie patarimai niekada neišdegė. išklausyti. tai stichija. šypsotis ir juoktis, suklusti ir išklausyti, bet nieko nepasakyti. nes negali. nėra prasmės, nėra logikos. laikai savyje, kai kitas liejas lyg krioklys ar upė. bjaurūs žodžiai sviesti į mane nejaudina, cigaretės dūmai nebekelia malonumo, šypsena nebeatrodo graži, žiūri į veidrodį, bet stengiesi nematyt. nežiūrėk, negali.
spoksai į vieną ir į kitą, bet tiesiog bandai pamiršti kitą. kiti dalykai, kiti žmonės, kita aplinka. ir vistiek tesugebi įmatyti nuotrukas kiekviename mirksnyje.
kartais norisi pasakyti tiek daug. norisi viską pasakyti. norisi išlieti skausmą ir liūdesį, neviltį ir laukimą, beviltiškumą ir kančias, visa, ką turi susikaupęs, ką kruopščiai delioji vieną ant kito, kaupi į nežinomą erdvę ir galvoji ar dar užtenka vietos, atsargiai viską tvarkai, kad tik neužgautum, kad tik kas nesudužtų. bet tu negali, negali. toks tavo būdas, tokia tu gimei.
mirti geru žmogumi ar gyventi ir būti blogu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą