2012 m. kovo 2 d., penktadienis
this is me, now judge me
draugė išsiskyrė su vaikinu. ji verkia, išeidinėja iš proto, o aš sakau kažką, nors iš tikrųjų neguodžiu. ji klausia ar man taip buvo. tada paklausia ar ji taps tokia kaip aš. nustembu. klausiu ar tai blogai. o ji atsako taip. nieko nebepasakau, bet šitai vis dar skamba mano galvoje. kitą dieną paklausiau, ką ji turėjo omenyje. ji atsakė: "man atrodo, kad tau labai sunku". aš nepykau dėl to. ir nieko nebesakiau. ir pasakiau, kad tai menkniekis, kai ji atsiprašė.
"šiandien sapnavau savo meilę.
- tą, kur turi ant ekrano?
*tyla*"
ilgai nerašiau, bet tai tik todėl, kad buvo įtempta savaitė. ir tokia, kad baisu. galiu papasakot apie geo kontrolinį. buvo šeši klausimai. tema apie baltijos jūrą. jokio klausimo nežinau, niekas nežino. giliausia įduba baltijos jūroj? bedugnė. kad yra f...!@^#? laivagalis. ir smth like that. rašiau kas plaukė ant liežuvio. parašiau įsivaizduojamą pin kodą, nes sakė, kad parašys dešimt. taigi, aš nevilty. net iš lietuvių sugebėjau gaut tris. ir matematikos. šiandien vos negavau dvejeto iš anglų.
kažkada šią savaitę nesusitvardžiau ir žliumbiau tulike, kad esu kvaila ir neprotinga. nes jaučiausi klaikiai, kai visą matematikos pamoką mokytoja man vienai aiškino kažką, o jai nuėjus mano supratimas nuėjo kartu su ja. bet aš niekam nesakiau. ir niekas nieko nematė. niekam ir negalima.
dar akis pakabinau ant dviejų bernų mokykloj. eh, kad būtumėt matę. na, tiksliau vieną. tiksliau, jo šypseną. matyt pirmą kartą matau tokią gražią šypseną. ir šiaip toks visas očin sexy. heh, bet aš tokia nelygis, kad visiškai nededu vilčių. neverta to. ne.
šiandien visą valandą prasėdėjau lauke, kol kažkas teikėsi ateiti ir atrakinti namų duris. buvo baisiai pikta ir šalta. jūs nė neįsivaizduojat. ir dar labiausiai matyt erzino tai, kad neturėjau kur eiti. visiškai niekur. lyg pamesta šiukšlė. bežiūrėdama į tai, kaip saulė gražiai nuspalvina balą, o jai pasislėpus už debesų, viskas tampa pilka ir tamsu, galvojau... nežinia ką. gal kad mūsų gyvenimai panašiai kaip saulė ir debesys? būna debesuotų dienų, būna saulėtų dienų. debesuotos būna liūdnos. saulėtos linksmos ir laimingos. kad pas kai kuriuos beveik visus metus debesuota ir saulė pasirodo trumpai, baikščiai ir tada vėl greitai pasislepia?
jaučiuos kažkokia degradavus, jeigu atvirai. tokia visai nenaudinga, nežinau. kvaila, be hobių, be karmos, be ko nors įsidėmėtino. tik valgau, miegu, skundžiuos ir nieko nedarau. visiška šiukšlė šios planetos. jums kartais taip nebūna?
jau pradedu abejot ar kada nors dar paimsiu į rankas lapą ir ką nors parašysiu. abejoju ar rašysiu. nebemoku. nebeišeina. nebesikuria gražios ir liūdnos istorijos, išspaudžiančios ašarą kitiems. nebeišeina perteikt minčių, nieko nebeišeina. sugadintas talentas. išsvaistytas. aš tuščia taurė.
su pavasariu. gimtadienis artėja.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
Taip jau būna. Mes to negalime kontroliuoti, tačiau tu nesi šiukšlė, tiesiog tavęs dar neatrado tokie draugai, kurie galėtų būti su tavimi 24/7 ir pati dar neradai to, kas tave stumtų į priekį gyvenime. Bet dar rasi. Nuoširdžiai to linkiu.
Myliu,
S.
;**
ačiū
Rašyti komentarą