we look at each other, wondering what the other is thinking, but we never say a thing, and these crimes between us grow deeper

I walked into an empty church, I had no place else to go

When the sweetest voice I ever heard whispered to my soul

I don't need to be forgiven for loving you so much

It's written in the scriptures, it's written there in blood

I even heard the angels declare it from above -

That there ain't no cure for love.

oh my godness. NOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOo!

jo vardas Matas. turiu ir jo numerį ir turiu jį FB drauguose. ir žinau kur jis gyvena, kad lanko tenisą, kelintą ir kada lanko, kad keliavo tikrai tikrai į Austriją slidinėti, žinau jo klasės rubinę, žinau kelintokas, žinau zodiako ženklą, žinau šiek tiek apie jo praeitį, žinau (bent jau numanau) apie jo turtinę padėtį (oh geez, dar turtingas vaikis) ir... kad jis turi mergą. bet jau iš antro žmogaus girdžiu, kad merga ne siena, pastumsi.


yeah. neparašiau aš jam. negaliu. negaliu. dieve, išprotėjau!!! nu kodėl kodėl kodėl kodėl kodėl.................................


rytoj neinu į mokyklą. neapsimoka, keturios pamokos, tik anglų svarbesnė. ir eko. bet eko nieko nesuprantu, tad tikrai net nesiruošiu eiti. o ir mama visiškai sutiko. tiksliau, net neklausiau, tiesiog pasakiau, kad neisiu. negi vers. nepriverstų vistiek ir tą ji puikiai žino. gimtadienis nusimato visai linksmas, sudariau sąrašą pirkinių, darysim picą, kokteilius... visokius ^^"". kadangi motinai darbas kitą dieną, tai niekas mūsų netikrins ir galėsim duotis visą naktį mielą. yeah, bus linksma.


nu bet žinokit. normalios merginos apie tai, kad turi simpatiją, džiūgauja ir bando pakabinti ir bla bla bla, nu žinot gi jūs kaip ten veikia viskas. tokios, kaip aš, kai atsiranda kažkoks... vaikis, tiesiog mintyse rėkiu NOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOO... shit happens.



sapnavau ją. jos mirtį, dar jaunos. jos šypseną. tada miriau aš. po daugelio metų. ir mes susitikom, nežinau kas tai buvo, kvaila, bet panašu į klasę, su suolais. ji sėdėjo. man priėjus nusišypsojo ir pasisveikino, lyg nieko nebūtų buvę. lyg niekad nebūtume susipykusios. parodė kvailą video per telefoną, kur aš einu per gatvę ir atsisegu striukę. pasijuokėm. o tada ji pasakė, kad nori mirti. visiškai. kaip siela, kaip esybė. aš sutikau, nes ji tikrai to norėjo. aš visada ją stabdydavau. tada, kai pjaustėsi. tada, kai norėjo... o tada laikiau ją už rankos, kartu nuėjom į palatą, kur laukė moteris. liepė atsigulti. aš sėdėjau šalia, laikiau už rankos, raminau ir kalbėjau paskutinius žodžius, kuriuos tik galiu ištarti. moteris liepė nusirengti švarką. ji nusirengė. moteris paėmė švirkštą su permatomu, šiek tiek drumzlinu skysčiu. artėjant pabaigai, abi verkėm. abi susikibusius už rankų verkėm, nes bijojom. nes praradom. jai nežmoniškai skaudėjo leidžiant tą skystį. ji purtėsi ir šaukė, dvilinka raitėsi ant lovos, keturiomis suklupusi joje. kartais, kai jai ypač skaudėdavo, mačiau nebe ją, bet save. tai aš rėkiau, tai aš kenčiau, tai aš verkiau, tai aš miriau, tai aš sutikau. nepaleidau jos rankos, lyg nuo to priklausytų gyvybė. švirkštą ištraukė, kūnas suglebo lyg atgaivintas. lyg sulėtintam filme mačiau kaip jos tamsių plaukų kupeta krenta ant pagalvės į visišką neegzistenciją. jos paskutinis žvilgsnis, jos užsilikusios ašaros akyse. ji buvo laiminga. ji juto ramybę. jos lėliukėsi mačiau save - ją. jos galva nukrito lyg pūkas ant baltos pagalvės. tamsa.
aš atsibudau su ašaromis akyse, besijusdama taip, lyg ką tik rėkiau iš visų plaučių. nebeužmigau.