she was like the moon - part of her was always hidden away

Someone I loved once gave me
a box full of darkness.

It took me years to understand
that this, too, was a gift.

aš nežinau, ar kas nors suprastų, jeigu papasakočiau, jeigu pabandyčiau papsakoti, ką kartais jaučiu. tai lyg beprotybė, užklumpa mane netikėtai ir pasiglemžia, paskandina mane visą toje tirštoje masėje. aš bandau įkvėpti, bet mano plaučiai spurdosi ir kvykia, prigerdami dar daugiau. rankomis bandau išplaukti, bet jos pavargsta po pirmo mostelėjimo. mano akys nieko nebemato. ir niekas negirdi. niekas nežino. niekas negali padėti. sakytų, kad nusišneku. bet... man "užeina", matyt, tiksliausiai apibūdinantis žodis šioje situacijoje... užeina tokie siaubingi priepuoliai, kad... baisu. ir tik skausmas gelbsti. sutvardo. išblaivo. žinau, kad sau žadėjau, kad prisiekiau, bet. nežinau kaip viską jums papasakoti, kad teisingai mane suprastumėt. nėra tokių žodžių. aš noriu slėptis, užsidaryti, užsidengti, kad niekas manęs nematytų. nes. nes. nes... pasijaučiu lyg baidyklė, kuri turėtų dūlėti spintoje ir apeiti vorantinkliais. taip, pagalvojot, kad aš kvaila, kad nenusišnekėčiau, viskas su manimi tvarkoje, viskas gerai, mes tave mylim ir bla bla bla. o taip, žinau tai. bet nepadeda. tas priepuolis užeina staiga, lyg milžiniška banga ir užgriūna mane visai nepasiruošusią, visai netikėtomis situacijomis. aš nenoriu, kad man taip būtų. nežinau, kur kreiptis, kad viskas baigtųsi.

ir ta oda po nagais, aplipusi, sava, vis dar šilta. krapštai ją su kitu nagu, smalsiai žiūri, ką pridarei. ir nori dar. dar. dar. nori kraujo, nori, kad skaudėtų. nori save nubausti, pažeminti. nori, kad skaudėtų. drąskaisi, kandžiojiesi, daužaisi. rytoj vėl taip darysi.
o dabar atsikeli, susitvarkai, pasidažai blakstienas nepažvelgdama į veidrodį ir su šypsena išeini.