who sent this wanderer, who comes in darkness?

Ar turiu aš kūną, ar neturiu?
Ar esu tas, kad esu, ar - kaip tik nesu?
Svarstydamas šitokius štai klausimus,
Sėdžiu, atsišliejęs uolos, o metai sau eina,
Kol galiausiai žole apželia mano kojos,
O raudonos dulkės nukloja mano galvą.
Ir žmonės iš pasaulio, maną, kad aš miręs,
Vyno ir vaisių aukas neša padėt prie lavono.

um.
net surrealu tai rašyt, bet laiko praėjo nedaug, o įvykių parsirado tikrai nemažai. ir tik šitai parašius suvokiu kaip gyvenimas gali pasikeisti tik per mėnesį laiko. nors iš tikrųjų labai ir nepasikeitė? tiesiog visko daug įvyko. net nežinau ar tiesiog pilti nuotrupas ar pabandyti nuosekliai papasakot. tingiu. keturios ryto, dėl ubagų meilės, ką aš čia veikiu...

***

birželis-
laukiau.
sulaukiau.
nuvažiavau pas raimondą.
pabuvau daugiau nei planavom.
vistiek buvo maža.
makaronai su svogūnėliais.
voruta.
patamsėję plaukai.
gintarė.
tie užtilę sirgaliai...
sulinkęs kateteris.
žvaigždynas ant odos.
metalas po oda.
namai.
vanduo.

liepa-
laukimas.
draugai.
velnio akmuo.
sraigtasparnis.
buvo idomu.
petro chebra.
manto chebra.
o mano patalas toks šaltas.
maurų karaliai.
vaidos kaimas.
bulvės, keptos žarijose.
šiluma palapinėj.
ir šaltas rytas.
ilgi pokalbiai telefonu.
lolas.
juokas.
tapke.
vaje.
eglės kaimas.

rugpjūtis-
lietus.
uždaryti langai.
barakas.
ema.
karklė.
purvas.
himai.
bučinys.
900~
telefonas mano tuštybei.
berniukas.
movie nites.
jokių drabužių.
ilgesys.
žagsėjimas juokiantis.
mintys
apie mokyklą.
gyvenu toliau.

no one remembers the names of the trampled flower

Truth is, something that I thought was perfect was taken away from me, and I never wanted perfect again. I wanted middle of the road, stuff I didn't care about so that I couldn't lose anything I really loved ever again.

gerai gyvenu, sakau. ir, rodos, nemeluoju. gerai gyvenu, sakau, ragaudama šiuos du paprastus žodžius. jusdama juos. gerai gyvenu, sakau tvirtai.
bet štai praeitis nenori manęs paleisti. lanko mane, kai miegu, kai esu pažeidžiama ir negaliu pati apsiginti. lanko ir lanko. iš pradžių nekreipiau dėmesio. kai tai pasikartojo antrą kartą, pagalvojau, kad gal tiesiog tokia fazė, kuri greitai praeis. tik dabar jau nebegebu suskaičiuoti kiek gi kartų nubundu su sapnu, kurio niekada nenorėčiau prisiminti, jeigu tik galėčiau. ir man taip pikta. ir liūdna. ir apmaudu. kodėl, na kodėl gi taip sunku. gerai gyvenu. šypsausi, juokiuosi, bendrauju su žmonėmis, išeinu iš namų, po truputį keliauju po pasaulį, bet štai, negaliu pabėgti nuo praeities. kaip pikta. taip pikta, kad norėtųsi verkti. vis dar tikiuosi, kad tai tik kažkokia fazė. kad nustosiu sapnuoti vieną ir tapatį.
gerai gyvenu.
kaip gi kitaip.

šiandien atvažiuoja raimonda.

i love you more than jazz, babydoll

Dabar suprantu:
kai sakei "Nepamiršk!"
ir prisiekei taip pat nepamiršti,
jau žinojai -
pamirši.

tai va.

***

nu gi blet, kol ateinu čia, sugebu pamiršt ko išvis varginaus ateit. uh, pamenu, norėjau paminėt, kad vis su kiekvienais metais mažėja bendras postų skaičius šiame bloge. idk.

***

sakau sau, kad man neberūpi. teigiu, kad nebeskauda. tvirtinu, kad nebebijau. nebepykstu, nebepykstu. ir tais momentais tuo tikiu. tais momentais šie žodžiai yra tiesa. gryniausia ir tyriausia, kiek tyra ji ir tegali būti. bet štai daužosi širdis, spurda, nori bėgti. išpila šaltas prakaitas, ausys bando sugauti kiekvieną garsą, kuris galėtų būti pavojingas. o galvoje mintys už mane pradeda maldauti: "neužeik, neužeik, prašau, pamiršk mane." sėdžiu kaip pelytė, nors prisiekiau sau, kad tokia niekada nebūsiu. kad kovosiu.
"nepyksti gi ant manęs, ar ne?" - klausi.
ne, žinoma nepykstu, tik slapčia norėčiau, kad išnyktum. išvažiuotum ir daugiau nebegrįžtum. nosis uodžia taip gerai pažįstamus kvapus ir aš nebegaliu, nebesugebėsiu. pabėgti. noriu pabėgti.

tai tiek.

my heart is so tired

Sometimes love means not being able to bear seeing the one you love the way they are, when they're not what you hoped for them.

"atsiknisk" tu sakai. "palik mane vieną" tari, sukdamas veidą į šoną. o aš stoviu. stoviu ir tyliu. kojos nejuda. ir tu panardini savo pirštus plaukų šaknyse. nešvelniai. akėji savo kaukolę tarsi blusos nepaliaujamai kapotų. nes tu tik sužeistas žvėris, išsigandęs ir pasiklydęs. ir stoviu. ir tyliu. ir matau. ir suprantu. ir man taip gaila.
šiek tiek.
pakeli rankas, uždengdamas delnais veidą, plaukai krenta ant akių. ir aš matau. matau priežastis ir tuštumą tavo juodai išbadytoje odoje; metaluose, kurie ramiai guli odoje. matau tai tavo judesiuose. judi lėtai, su atodūsiais, tarsi būtų sunku nulaikyti pečius pakeltus, ištiestus ir paruoštus pasauliui. negaliu pasakyti kodėl, bet kažko tavo judesiuose tarsi trūksta. nėra išbaigtumo, nėra elegancijos, nėra tvirtybės, nėra ryžtingumo. stoka, stoka... noriu tavęs paklausti: "kiek amžių tavyje tęsiasi žiema?", bet mano lūpos neranda tinkamų garsų. nenoriu tavęs išgąsdinti.
nežinau kaip paguosti.
noriu pasakyti, kad tai greitai praeis. bet tu ir pats žinai.
kaip žinai, kad ketvirtą valandą ryte pateka saulė. kaip žinai, kad gyvenimas nesustoja. kaip žinai, kad tai pasikartos.
ir manęs šalia tada nebebus.

people wait all week for friday, all year for summer, all life for happiness

You come home with dirt in your
mouth and under your fingernails,
say
“Mama, it’s the war out there!
It’s the war!”
She smiles slowly and
sets the table for dinner
while you say goodbye to the fairies,
to the monsters in the trees,
to the soldiers with plastic guns
hiding in the bushes,
and it’s all okay when you go to sleep
because it will still be there
when you wake up.

You smear strawberries over your
mouth at a family party, try
to convince everyone that you’re bleeding
and they laugh because you can’t
stop licking your face and giggling.
“It’s the war! Look, I’m bleeding!” They all hear brave. They all hear child.
They don’t understand yet,
and you don’t, either.
No one tells you about the war
growing inside of you, the one
you’ve been carrying like a small
country.

Now, though.
Now, you’re older.
Now, you’re 20
when you come home with
dirt in your mouth and under your fingernails, say
“It hurts, mama. The war, it hurts,”
and it’s not what you thought.
It’s not how you imagined it.
It’s quieter, more solitary.
It’s inside of you and
your body feels like a traitor,
like a home you left when you were
eight,
and how could you have ever
seen this coming?
How could you have ever been anything but a soldier?

Of course it’s the war.
It’s always been the war, sweet child.
Carry it well. Try.

ir vaikštai po kambarį be vietos. rankomis tampai megztinio kraštą, pirštai keliauja kūno linijomis, per šlaunis, perbėga klubus, pilvą, sustoja ties bamba, eina per krūtų tarpą, perbėga per iškilimus, kyla kaklu, palytėja apgamėlį po žandikauliu, apsistoja ties veidu, uždengdamos akis. nusimauni kelnes. drabužiai neguli ant odos. rankos bėgioja. stovi vidury kambario. pasimetusi. pasiklydusi. nebežiūri į nieką. negalvoji. rankos lyg gyvatės slenka drabužiais, kol lieki vien su kelnaitėmis. taip geriau. bet vistiek kažkas negerai. rankos neilsta. nebežinai ką daryti.
kaip ištrūkti
norisi ištrūkti
norisi, kad kas nors žinotų kaip tau norėtųsi išsinerti iš odos ir tapus kažkuo kitu nuskristi. suplakti sparnais ir nuskristi. norisi, kad kažkas žinotų. bet tuo pačiu niekada net negalėtum pagalvoti, kad kažkas suprastų. kad kažkas pasakytų tinkamus žodžius, kurie padėtų. kad kažkam rūpėtų. niekam nesakai. niekada. draskai ir kandžioji save. beveik neskauda. stengiesi nežiūrėti. nieko nematyti. nejausti. bet negera, negera... negali nustovėti. negali nusėdėti. visur niežti. visur skauda. bet tuo pačiu nieko nejauti. tuo pačiu jauti per daug. tuo pačiu jautiesi atbukusi. rūkas. stengiesi nesuprasti. sunku kvėpuoti. žinai, kad praeis. visada praeina. niekada neužtrunka. gerai. nelengviau. gal norėtum verkti. bet neverki. niekada neverki, melage. eini pagulėti. juk visada praeina. greitai drabužiai vėl gulės kaip reikia. ir nebesinorės skristi.