the same love that makes me laugh makes me cry

The only people that could hurt you are the ones you love, cause if it wasn’t love, you wouldn’t care. 

su Aiste laiką praleidau šauniai. buvo daug juoko, daug šypsenų. buvo ir taip, kad abi sėdėjom ir liūdėjom, nes mes didelės nevykėlės :D ta dėl savo, aš dėl savo. tik iš tikrųjų tas Simas buvo malonus, čia Aistutė nepamačius kai ką parašė, kas šiek tiek netiko, na, tiksliau VISIŠKAI netiko. 

žiūrėjom Tūnąs tamsoje, labai žvengėm kai aš ne taip sukirčiavau ir pasakiau Tunas tamsoje arba kai Aistė parašė Simui, kad žiūrės Tūnąs tamsoje, o ji neturi LT raidžių, tai parėjo Simo sms: koks dar tunas tamsoje? :DDD
na, visai nieko filmas, pasidarėm kaip tikrą filmo seansą, tokį seniai esu apturėjus, tad buvo taip miela. ir šiek tiek kniso, kad Aistė nors ir nežiūri ir neklauso, vistiek spygauja. bet nieko tokio. kai kuriomis vietomis jau norėjau suktis ir nežiūrėt, bet pagalvojau, kad aš, po velnių, drąsi.


o šiaip man liūdna. hahahaha. jaučiuos lyg išsemta, labai vieniša. skauda man, norisi verkti, bet sau neleisiu to padaryti. tiesiog, tas pokalbis buvo toks kvailas, toks... piktas. jokių žodžių "eik nx" ar "nyk iš čia", bet potekstė buvo bene tokia pati.

haha, na, Aistei jis šlykštukas :D ak, ir šiaip... nežinau. greitai mokykla, o taip nenoriu. nejaučiu, kad esu visam tam pasiruošus. nemanau, kad esu pasiruošus pamatyt Eglės snukį, tada Vaidos. o dar... Dieve. ir tada mokintis. ir keltis. ir vaikščiot, o man vaikščiot reikės vienai. tokį ilgą kelią vienai. 


taip keista. kad ir kas būtų, visada lieku tik aš ir aš.