Kaip atvira žaizda, ir kiekvienas prisilietimas, tegu ir švelniausias, kiekviena šypsena sukelia kančią... Nėra odos, nulupo, kai išleido į pasaulį.<...>Ir jaučiu, kaip savo storais pirštais grabalioja po mano širdį lyg po kareivišką spintutę tikrindamas, ar nėra ko nereikalingo.<...>Tyliu, kai vaikšto nepasibeldę ir nenusivalė kojų po mano širdį, padaužo sienas, pažiūri į lubas ir išeina palikę šiukšles ir nuorūkas.
ir vėl ne mokykloje. vėl išsisukau, nors žinau, kad darau blogai, bei ai, kaip nors gyvensiu. tai ir gyvenu, nors trimestras baigiasi šią savaitę, o manęs laukia krūvų krūvos atsiskaitymų dar nuo praeitos savaitės. na, bet ir atostogas pasidariau sau.
baigiau istoriją. pagaliau. vakar. užsispyriau ir parašiau, nors pabaiga gan lėkštoka, ne tokia, kokią norėjau parašyti, bet gal aš pati tapau paviršutiniška. dabar galvoju pavadinimą.
o, net gailiuosi, kad jis pasiūlė draugauti. o aš sutikau. nenoriu, negaliu. viskuo jis primena man jį. ne, ne viskuo, bet tie... vimdo. nekenčiu, nekenčiu, nekenčiu. bet gal įprasiu, kaip nors pamiršiu. man visada sunku priprasti prie žmonių, reikia laiko, nuoširdumo, atvirumo.
laukiu tų naktų, kai bėgiosiu vidurnaktį gatvėmis. ir niekas niekas nerūpės, tik mano įkvepiamas ir iškvepiamas oras. šunų lojimas. nakties garsai. prislopinti. ir ta ramuma aplinkui, atrodo, nuramina širdį.
laukiu tų naktų, kai bėgiosiu vidurnaktį gatvėmis. ir niekas niekas nerūpės, tik mano įkvepiamas ir iškvepiamas oras. šunų lojimas. nakties garsai. prislopinti. ir ta ramuma aplinkui, atrodo, nuramina širdį.
su gimtadieniu, Skaiste :} tebūnie ir praėjusiu. myliu, bučiuoju, dovanoju gabalėlį širdies :D nes jos reikia ir kitiems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą