Bet juk tai gražus miestas, - nustebusi galvoja Eva. - Kodėl visi sako, kad jis bjaurus? Kodėl jo nemylime? Kodėl trokštame iš čia pabėgti? Kodėl mums visada atrodo, kad ten, kur mūsų nėra, yra gražiau ir geriau?
Vaiki... Išmokysiu tave mylėti vietą, kurioje tau teks gyventi. Tai nebus lengva, nes visada pavydime kitiems jų vietų ir daiktų, manome, kad geriausia ir gražiausia yra ten, kur mūsų nėra. Mūsų upės krantas visada atrodo bjaurus ir nevaisingas, o tame kitame, nepažįstamame, slypi nuostabiausios staigmenos. Tuo tarpu gali būti atvirkščiai. Gražu ir gera yra čia, kur esame, bet nesugebame to pastebėti, įvertinti ir pamilti, nes kažkas veja mus ten, kur mūsų nėra. Jeigu mums nepavyksta pasiekti to kito kranto, verčiame savo vaikus padaryti tai už mus, o kai jiems nepavyksta arba jiems pavyksta, bet jie pamato, kad toji vieta nėra tokia, kokia turėjo būti, tada tvirtiname, kad jie sugriovė gyvenimą mums ir sau.
Vaiki, labai sunku mylėti tai, ką turime, bet pasistengsiu tave šito išmokyti, galbūt man pavyks, jeigu pati šitai suprasiu, pati tuo patikėsiu.
Vaiki, labai sunku mylėti tai, ką turime, bet pasistengsiu tave šito išmokyti, galbūt man pavyks, jeigu pati šitai suprasiu, pati tuo patikėsiu.
apsidairyk. nejaugi viskas taip blogai?
kartais ir man norisi būti kitur. kartais dievinu tai, kur esu.
palaidojom senelį. šiandien. gyvenimas rieda toliau, nelaukia mūsų. taigi šypsausi rytojui, pamirštu visus vargus. rytoj viskas bus gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą