we invented the thing called fear

‘Cause sometimes angels hide their wings
An’ the Devil’s dressed like a lamb.

nusprendžiau, kad tokią dieną kaip ši reikia paminėti. taigi pasakosiu sau.

pirma, naktį niekaip negalėjau užmigti. du kartus bandžiau, voliojausi, nerimau ir neužmigau. pagrinde skaičiau poterį. septintą ryte nusprendžiau, kad miegą galiu pamiršti, nes vienuoliktą susitikimas su daktare. žodžiu, susiruošėm su motina, su taksi nuvažiavom, sulaukėm savo eilės ir tada prasidėjo... mama skundė, kad mėsos nevalgau, ale nei žuvies. tai mane tada svėrė. ūgį matavo. nebuvo prie ko prikibt. tada prikibo prie šviesios odos. bet mano oda visada buvo balta. taigi. tada lipome laiptais iki penkto aukšto atiduoti šlapimo tyrimams. visai atsipūtus vaikščiojau, susierzinus, kad reikia trintis čia. tada motina pašaukė, aš atėjau. nu ir prasidėjo... įstūmė mane kabinetan, nes aš, aišku, bandžiau pabėgt. rimtai. tas kabinetas, kaip jau spėjau suvokt kažkuria smegenų dalimi, buvo skirtas kraujui paimt. įstumta užuodžiau tokį vos jaučiamą kraujo kvapą, tokį metalinį... nežinau, kas atsitiko, nes aš savo kūno jau nebevaldžiau, o mano smegenys išmetė visišką errorą. pradėjau kvėpuot taip tankiai ir nevaldomai, tarsi nubėgus daug kilometrų, o ašaros pabiro man net nesuvokus. pamenu, pasodino į kėdę. moteris kažką kalbėjo. kažką apie skausmą. klausė, ar bijau, bet negalėjau atsakyt. žinojau, kad beveik neskaudės. aš bijau adatų. nelabai prisimenu kaip rankovė atsiraitojo virš alkūnės. motina žiūrėjo nustebusi ir beveik pašaipiai klausinėjo, ko čia žliumbiu. kai pradėjo imti kažkokį raištį ir vatą, nusisukau. stengiausi nesipurtyti, nors buvo sunku, kai nuo raudos taip purčiaus, bet vien mintis, kad gali nepataikyt ir skaudėt labiau nei įprasta arba ta adata makaliotis mano mėsoje, privertė susigriebti. įdūrė. skaudėjo. stengiausi nejudėti. kažkas kalbėjo, o tada išgirdau sakant, kad laikyčiau ištiestą ranką ir prispaustą vatą kokias penkias minutes. mamai teko valyt nubėgusį tušą, nes negalėjau paleist rankos. tada išėjom. ėjom miestu. ranką vis dar maudžia. nupirko žieminius batus, sijoną, liemenuką, kelnaičių, pasiėmiau paskutines dvi hario poterio knygas. parvažiavus namo nelabai pamenu ką dariau. žinau, kad buvo kažkur po dviejų, tada atsikėliau kažkur šeštą, nes rašė eglė, buvo atėjusi pas mane. pažiūrėjom bafę, pasivoliojom kartu lovoj ir ji išėjo. atrašiau į postą. ir dabar baigiu šį įrašą.

i can’t stand it to think my life is going so fast and i’m not really living it

There are so many moments to remember, and sometimes I think that maybe we're not really people at all. Maybe moments are what we are.
Moments of weakness, of strength.
Moments of rescue, of everything.
I see people walking through the city and wonder where they've been, and what the moments of their lives have done to them. If they're anything like me, their moments have held them up and shot them down.
Sometimes I just survive.
But sometimes I stand on the rooftop of my existence, arms stretched out, begging for more.

kur dingo rugsėjis? spalis? lapkritis? gruodis...? pasaulio pabaigos nebuvo, o gaila. visai norėčiau. mama vakar grįžo, parvežė daug daug šokolado, lauktuvių, o šiandien visą dieną tvarkėsi ir kartojo: "kaip tu galėjai kažką valyt, jeigu viskas apšikta kaip pas senas bobas?" i tried. bet šiaip viskas atrodo taip pat, tarsi keturių mėnesių net nebuvę. tik švariau. kodėl nebemoku protingai pašnekėt... nebemoku kurt eilėraščių, nebemoku rašyt, tik rpg postus, bet ir tie man kažkaip sunkiai... labai džiaugiuosi, jeigu per savaitę bent du kartus sugebu atrašyt. skaitau hario poterio knygą, pasiėmiau 2-5 dalis, dar turiu vieną ploną knygą "svetimas" ir iš marienės šiandien gavau "kaulų ir dūmų dukterį". taigi, atostogas praleisiu skaitydama. ir valgydama daug šokolado. ir storėdama. gal kada nors nufotkinsiu visus daiktus ir parodysiu, ką atvežė. o gal reiktų dabar, nes šokoladas vis mažėja ir mažėja... heh.

Q: ar jums būtų įdomu, jeigu sukurčiau kokį blogą/tumblr ir kelčiau tenai peržiūrėtus filmus ir knygas? galėčiau patarti, žiūrėt ar nežiūrėt, jeigu tik domina... na va šiaip taip.

but if i am not to be queen, what will become of me?

I like drinking coffee alone, and reading alone.
I like riding the bus alone, and walking home alone.
It gives me time to think, and set my mind free.

I like eating alone, and listening to music alone.

But when I see a mother with her child, a girl with her lover, or a friend laughing with their best friend, I realize that even though I like being alone, I don’t fancy being lonely. The sky is beautiful, but the people are sad. I just need someone who won’t run away.

atseit paskutinė diena prieš pasaulio pabaigą. supakavau visas dovanas, laiškų parašyt nesugebėjau, rytoj mama trumpam atvažiuoja pasisvečiuoti. ir jeigu buvot atidūs, turėjot pastebėti, kad neparašiau "atvažiuoja namo", nes keturi mėnesiai be jos, ją pavertė svečiu namuose. daugiau nebeturiu motinos. dabar aš užimu jos pareigas, tapau mokine-namų šeimininke. it's sounds pity.

kažkurią dieną atėjus į geografijos pamoką, mokytojas iš oro davė parašyt testą. niekas nesimokė, niekas nieko nežinojo, nes niekas niekam nieko nesakė. ir paskutinis klausimus buvo toks:

"vokiečių aukšta kultūra
jie išrado būdą
kaip išrasti samagoną
ir iš tikro šūdo

ką rodo šis ketureilis?"

yes, that's true.

rytoj paskutinė diena ir atostogos. pagaliau. vakar/šiandien pas mane nakvojo myglė, nes buvo kalėdinis vaidinimas. pasirodėm pusėtinai. buvo prasčiausias mūsų pasirodymas. nešiojau dekoracijas. su mariene. abi pasijautėm baisiai negražios ir apgailėtinos, tad vienos blaškėmės po mokyklą ir juokėmės.

ir kostiumai nebuvo tokie geri, kaip kad buvo praeitais metais. buvau labai pavargusi. ir išalkusi. ir skaudančia galva. daužta. išpuošiau kambarį: pakabinau debesėlį, snaigių ir girliandą. pastarąją savaitę daug valiau ir tvarkiau, nors vistiek viskas purvina ir negražu. norėčiau gyvent miniatiūriniame butuke. tobulai sutvarkyčiau per porą valandų, o dabar per porą valandų teišeina išsiurbt kilimus, iššluot grindis, išvalyt grindis, nušluostyt dulkes ir su šluota pervaryt visas palubes bei kampus nuo voratinklių. taip, jums labai įdomu skaityti. Vit, sakei kursies blogą. Skaiste, nebesulaukiu komentarų. Raimonda, tavo komentarai irgi laukiami. Ema, o tavęs nėra.

until the death of me, you’ll be the end of me

And finally this question, the mystery of who's story it will be. Of who draws the curtain. Who is it that chooses our steps in the dance? Who drives us mad? Lashes us with whips and crowns us with victory when we survive the impossible? Who is it, that does all of these things?
Who honors those we love for the very life we live? Who sends monsters to kill us, and at the same time sings that we will never die? Who teaches us what's real and how to laugh at lies? Who decides why we live and what we'll die to defend? Who chains us? And Who holds the key that can set us free... It's You. You have all the weapons you need. Now Fight!

gruodžio pirmas įrašas. 12.12.12. pamaniau, kad reiktų tokią dieną parašyti. gal kažką paprasto. gal nelabai. neturiu laiko rašyti, neturiu noro, jėgų, minčių. tad tiesiog paplepėsiu kaip man sekasi. o gal ir nelabai, nes gavau tris iš fizikos. semestre bus šeši. tikiuosi, dar daugiau nespėsiu susigadint. gavau šešis iš lietuvių. susigadinau ir semestre bus aštuntukas. kaip ir anglų kalboje, nors šiandien rašėm kontrolinį ir gavau aštuonis. džiaugiuosi. praeitas buvo penki. šiandien daug vaikščiojau po miestą, rašydamasi idėjas dovanoms. sako, kad žmonės pamiršta kokia kalėdų prasmė, rūpi tik dovanos. bet tais niekučiais tiesiog noriu parodyti, kad tie žmonės man rūpi. kad galvoju apie juos ir man negaila pinigų, negaila laiko, negaila. nenoriu per šias kalėdas ką nors pamiršti. noriu pasidalinti meile :) nekantrauju, kada mama pargrįš iš vokietijos kalėdoms, t.y. 21d. turbūt pasiilgau jos. bet greičiau pasiilgau stabilesnės tvarkos namuose ir maisto. visai nepasiilgau mažutės kontrolės, kurią ji sudarydavo. apsikrovusi dabar sąrašais dovanų visokių esu, suku galvą, bandydama sugalvoti geriausias dovanas... nenoriu kažko atmestino, prasto. noriu kažko iš širdies. ak, tos kalėdos. padarė iš manęs bliušinį vilkiuką.

Q: ar galvojat draugams dovanoti kažką? kokie planai kalėdoms/naujiesiems?

rise up and walk, none of your bones are broken

- I can't see anything that I don't like about you.
- But you will! You will think of things, and I'll get bored of you and feel trapped because that's what happens with me!

8.6 vidurkis. visų ir visko. nustebau. pasiekiau penktos-šeštos klasės rekordą. labai keista. trumpai papasakosiu vien tam, kad vėliau galėčiau paskaityt, kai nebeprisiminsiu. pirmadienį grįžau iš mokyklos ir suvaidinau ligonę, o tada turbūt pasireiškė mano kažkokia saviitaiga ir rimtai apsirgau, turėjau temperatūros ir dar dabar sloguoju bei gerklę skauda. kad ir kaip ten būtų, tėvas norėjo vežti į ligoninę, kad padarytų kraujo tyrimus ir ištirtų ar nesergu mažakraujyste. mat man dažnai silpna ir dažnokai sergu. esmė tame, kad dažnokai simuliuoju. po mėnesio grįžta mama. kažkaip... net nežinau ar laukiu. nemanau, kad pasiilgau. tėvas pradėjo plaut indus ir tai yra tragiška, nes viską reikia perplaut. vakar pusę vienuolikos vakaro atėjo myglė (taip dabar ją vadinu) iš ekskursijos ir nakvojo pas mane. gaminau trintą porų sriubą, kurią praminiau sriubakoše, gaminau įdomius varškėtukus, dariausi bananų ir mėlynių kokteilį... gavau dešimt lietuvių ir devynis chemijos, o ryt rašau matematiką. gausiu teigiamą. visi sako, kad gausiu. žiūrėjau neseniai pavasario ir vasaros nuotraukas ir dabar taip badly pasiilgau vasaros... šiltų orų... oh, kokios nuotraukos šiltos! dar bandžiau įsirašyt diablo 3, bet niekaip nesisekė, tai supykau ir viską ištryniau. o simsai neišsitrina. užėjo klausyt orlovos.

atpalaiduoja. nesvarbu. juk niekas nesvarbu.

crowds don't make me happy, alone i don't feel right

- Caring only makes you…
- Weak. They think you care, they’ll walk all over you.

tapau visiška totali absoliuti tinginė. tinginė. tinginių karalienė. nieko nebepadarau produktyvaus, visiškai švaistau laiką ir nieko nedarau. so miserable. per savaitgalį nenuveikiau nieko. tapau šokolado maniakė. ir noriu valgyt, nes šiandien rimčiau valgiau tik du sumuštinius. man dabar reiktų keptuvės, pilnos makaronų. ryt rašom it, bet nebuvau nei vienoj pamokoj ir neturiu žalio supratimo, ką ten mokosi kiti. turiu virš dvidešimt nepateisintų pamokų. tingiu teisint. oh, pasauli, ir kas iš manęs bus. pasidaryčiau valgyt, bet negaliu, nes nagus nusilakavau neseniai. ir žodžiu. so fucked up.

i found a home in the dark

And my heart feels sick
And it hurts when I speak
And this is not what I hoped for.

taigi, kadangi prieš kelias dienas pamačiau, kad Skaistulė mane užtagino kažkokiam įdomiam reikale, tai reikia gi apsireikšti čia. ir kadangi nepažįstu 11 blogų... žodžiu. jeigu kas nors iš jūsų čia nesupranta kame reikalas, tai apsilankykit http://marionetteofharmony.blogspot.com/2012/11/the-blogger-tag.html ir pasiskaitykit, nes aš pati tingiu aiškint ir perrašinėt :)

Faktai (apie kuriuos turėtumėt daugiau/mažiau žinoti):
1. Vegetarė.
2. Tingi pedantiška perfeksionistė and trust me, sunku gyvent kai tokia esi.
3. Esu patyrus, mačius ir šiaip pergyvenus visokio weird shit.
4. Pamišusi dėl mikrobų, bakterijų ir panašiai. Labiausiai namie. Net dabar maigant klaviatūrą įsivaizduoju, kokia ta klaviatūrą nešvari ir kaip mano pirštais vartosi, šliaužioja ir ropinėja visoks biesas. Nuvalius šitas įsivaizdavimas nepraeitų.
5. 160cm., 50kg.
6. Turiu daugiau virtualių draugų (kompo auka).
7. Šventai tikiu, kad turėjau gimti berniuku. Amžinai tuo tikėsiu no matter what, net kai būsiu pagimdžius pusę afrikos nigeriukų.
8. Esu visiškai neambicinga, nemėgstu grupinių darbų ir šiaip organizacinių šūdų, bet jeigu jau tenka kažkam vadovaut, pasireiškia mano užslėptos lyderės ir pedantiškos perfekcionistės savybės.
9. Gyvenu name, kuris tarsi butas. Antram aukšte gyvenu aš ir tėvas, pirmam baba ir gyvas galas nuomininkų.
10. Nekenčiu rytų.
11. Paprastai esu klausytoja, o ne kalbėtoja.

Skaistės klausimai:
1. Jei turėtum super galią, kokia ji būtų?
Ankščiau maniau, kad noriu mokėt klonuotis/keisti pavidalą ir t.t., bet dabar svarstau apie laiko sustabdymą.
2. Trys žodžiai apibūdinantys tave?
Namisėda, uždari, tinginė.
3. Koks tavo mėgstamiausias keiksmažodis?
Vamzdiec? Nežinau.
4. Ar egzistuoja vaiduokliai?
Smarkiai abejoju.
5. Mėgstamiausios gėlės?
Nemėgstu gėlių, tai daleiskim kokios rožės.
6. Popieriniai ar virtualūs dienoraščiai? Kodėl?
Ir tie ir tie. Popieriniai tinka, kai reikia profilaktiškai išliet susikaupusį šūdą ant širdies, kurio nesinori rašyt virtualioj erdvėj, o blogai tinka, nes yra greiti, lengvai redaguojami, keičiamas stilius, nuotraukas dadėt gali ir ko tik nori.
7. Nespalvotas kinas. Už ar prieš?
Niekad nemačiau, tai nežinau.
8. Ką veikei visą šią dieną?
Ėjau į mokyklą, o dabar grįžau. Valgiau, prausiausi, darysiu nd, atrašysiu forume, žiūrėsiu bafę.
9. Jei galėtum, ar pasuktum laiką atgal vien tam, kad ištaisytum praeities klaidas?
Spėju, kad taip.
10. Ką manai apie horoskopus?
Kažkoks biesas ten nesuprantamas, labiau zodiakais tikiu.
11. Kur laiko praleidi daugiau: virtualiame ar realiame pasaulyje?
Per šias atostogas niekur nėjau, o tik sėdėjau prie kompo. Jeigu ne mokykla (kurios nekenčiu)...


Tai va, buvo visai smagu ištikrųjų :)

Na o tada, Raimonda ( http://honestymyassshithead.blogspot.com/ ), tag'inu tave :D

people do not die from suicide; they die from sadness

Grace whispered that she loved me, sounding a little sad. I wrapped my arms tightly around her shoulders, sorry that loving me was such a complicated thing.

man staiga pasidarė šiek tiek liūdna. šiek tiek daug liūdna, kad net beveik susigraudinau. tumblr staiga priminė man semą ir greisę, o dar ir per fb pažiūrėjau kažkokį kvailą video... kvailystės. kodėl turėčiau norėt... na žinot. beprotybė. juk meilė neatneša nieko gero, vien skausmą ir bemieges naktis, nuotaikų svyravimus, ašaras ir neviltį. kam to reikia? kas to norėtų? aš ne. jau geriau nieko nemylėti. ir aš stengiuosi, kad taip ir būtų. didelių pastangų nereikia, nes aplinkui nėra jokio tokio, kuris super mane žavėtų.

dvi-tris dienas kentėjau nuo skylučių baimės. arba tiksliau, traumos. trypophobia. o dieve, dar kartą susitraumavau kol tikslinausi žodį ir išmetė nuotrauką. žodžiu, jus arba paveiks arba ne. bet mane taip sukrėtė, kad... kad... nežinau. aš daug ko internete mačius, bet šitas dalykas... daug ko esu mačius ir po to vaikščiodavau kaip vaiduoklį pamačius, bet tai jau panašėjo į ligą. tas dvi dienas pragulėjau lovoje, nes net neturėjau jėgų ir noro eit prie kompo. i mean, kompas? nenoriu? neįmanoma. žodžiu, dabar šiek tiek geriau, nors ta nuotrauka aiškiai mane persekios šiandien dar ilgai, aš ją sapnuosiu ir bus siaubinga. man reikia kažkokios rimtos terapijos nuo pasaulio. dargi šiandien mane apėmė visokie įkvėpimai ir sukūriau kažką gana unikalaus ir sick. 

negaliu užmigt. šiandien nuo pat tada, kai atsikėliau, skauda galvą. tikiuos, mano galvoje auglys. numirsiu pagaliau. haha. einu toliau neproduktyviai ir nenaudingai gyventi.

ir aš žiūriu buffy the slayer.

there ain't no sunshine when she's gone

I look at God behind his desk, taking notes on a pad, but God's got this all wrong.
We are not special.
We are not crap or trash, either.
We just are.
We just are, and what happens just happens.
And God says, "No, that's not right."
Yeah. Well. Whatever. You can't teach God anything.

nuo penktadienio iki šiandien pas mane buvo baltoji. abi nesam labai šnekios, bet abi jautėm, kad kažkuo panašios. iš tikrųjų, buvau dar tylesnė negu ji. kad ir kaip bebūtų, gerai praleidau laiką. padarėm fotosesiją, gaminome bulvinius kotletukus, picą, makaronus ir šiaip daug valgėm, peržiūrėjom tris filmus, daug daug tinginiavom ir miegojom, aiškiai vėlai ėjom miegot, kvailiojom chatroulette. teko pabendrauti su įdomiais žmonėmis. vienas vaikinas iž jav turėjo 18 gyvačių namie, aprodė visas, dainavo daineles, netgi vieną iš disnėjaus filmo ir žodžiu, buvo labai mielas. netgi prikalbino pašnekėti angliškai šiek tiek. buvo dar vienas vyras, kuris buvo labai juokingas ir gerai nusiteikęs, o dar buvo vaikinukas su kuriuo išsidirbinėjau ir buvo šiaip gana linksma. turiu pakelį gerų cigarečių (pagaliau) ir galvoju ar apsimoka važiuoti į kaimą. dar girdėjau, kad nebebus paprastos televizijos, tai kažkaip nevilioja važiuoti pas senius, nebus kas veikia. anyway, penktadienį mokykloje buvo treningų ir šlepečių diena, tai nusipirkau vailakines (kaip pavadinau) šlepkes ir braaaangius audimo firmos treningus iš medvilnės, kuriuos nesveikai pamilau ir nešioju beveik nenusivilkdama.

IT'S MONDAY!..
and i don't give a fuck.

Q: pirmas į galvą šovęs dalykas, išgirdus žodį "širdis"?

the gods have no mercy, that’s why they’re gods

If I was to die tonight, would it tear you apart? Would you yell it from the rooftops down? Until it's over, & you're older.

taigi pagaliau tai įvyko. mane gražiai pripažino durna, nesugebančia mokytis. pasiūlė apsvarstyti galimybę paskirti man matematikos korepetitorių. nežinau, kodėl taip skaudu. tiesiog... žinau, kad nori man gero, nori, kad suprasčiau, bet juk tame ir esmė. aš nesugebu. esu per kvaila susitvarkyti pati, man neužtenka tiesiog paklausti draugų. štai ką reiškia korepetitorius. pati dažnai galvoju... bet per daug bijau ištarti garsiai. tiesiog negaliu. negaliu. neįsivaizduoju kaip paaiškinti. tai taip beviltiška. aš beviltiška. asmeniškai, korepetitorius reikš pralaimėjimą. pasiduosiu. tai ne apie kitus žmones. nesvarbu ką jie. aš, savyje, nuleisiu rankas. nebeliks nieko kito tik pripažinti sau pačiai, ne kam kitam, kad esu niekam tikusi, per kvaila, kad man reikia pagalbos. ir kaip sunku, kaip skaudu. nusivylimas savimi pačia. blogiausia.

tėvas šiandien grįžo po savaitės vokietijoj. nenusipirko mašinos, atvežė draubužių, pagrinde švarkų ir odinkių, chloé rankinę, iš chanel parduotuvės kvepalų, ritter sport šokaladukų, delninuką... akimirkai kitai jaučiausi puikiai. mokausi... gerai. nesvarbu. jau pasakiau, ką norėjau. noriu trinti.

Q: paskutinė perskaityta knyga?

i am the architect of my own destruction

There's more to me than you see, another me down inside somewhere, full of hate, ready to hurt, cut, smash, or if maybe there's no Other and there's just me alone, then I'm not the person I always thought I was, I'm something twisted and horrible, horrible.

oj po velniais.

krč ryt iš paryčių tėvas sėda autobusan į kauną, o iš ten kažkaip į vokietiją. lieku viena, taip sakant. ačiū dievui, pagaliau. noriu būt viena namuose, noriu tylos ir ramybės, tik mano sukeliamo triukšmo. noriu išvėdintų kambarių ir noriu parūkyt. dieveli, kaip noriu parūkyt. net eisiu su prakeiktu andrium susitikti dėl jų. o ir šiaip viskas užpiso šiandien taip, kad liejos pyktis per kraštus su kaupu ir dar trupučiu. dabar kažkiek apsiraminau, bet reikia tvardytis, kad nepradėčiau pilt keiksmažodžių kaip iš to kažkokio rago. o susinervint priežačių šiandien daug. o galbūt man šiaip kažkas. nors gal ne. blet blet... nu ok. nerašiau ilgai dėl to, kad nėra kas rašyt, kaip ir dabar nėra. tik pamačiau tumblr tą citatą viršuj ir užsimaniau įrašo su ja TUOJ PAT. tai va, mokykloj sekas supistai, eisiu su vaida gyvent kaime, jinai daržą tvarkys, o aš namus. pardavinėsim dražoves ir vaisius turguj, o žiemą vaida megs kojines ir šalikus, kuriuos irgi pardavinės. pramisim iš bulbių ir šimto marinatų bei uogienių, kurių prisidarysim. taip, labai puiku. ir naxuj tas visas mokyklas, tą visą civilizaciją, įstatymus, politiką, stereotipus ir kitokius kurvinus. taip. būsiu įsikandus cigaretę ir mazgosiu indus. labai šaunu.

nothing satisfies me but your soul

40,4 kg.
Galėčiau sakyti, kad džiūgauju, bet meluočiau. Skaičius nesvarbus. Jei suliesėčiau iki 32 kg, užsimanyčiau 29 kg. Jei sverčiau 4,5 kg, nebūčiau laiminga, kol nesuplonėčiau iki 2,2 kg. Vienintelis skaičius, kuris mane patenkintų, yra nulis. Nulis kilogramų, nulis gyvenimo, 0 dydžio drabužiai, 00 dydžio drabužiai, 0 taškų. Nulis taškų tenise vadinama meile. Galiausiai tai supratau.
Atidarau langą ir išmetu svarstykles į kiemą. Paleidžiu dušą, atsuku tik karštą vandenį ir žiūriu į veidrodį. Mano veido įdubos pripildytos smėlio ir pūlių. Akių baltymai geltono limonado spalvos, po akimis guli violetiniai šešėliai. Nosis plaukuota ir snarglėta, ausys vaškinės, o burna kanalizacijos vamzdis. Aš įkalinta veidrodyje ir nėra kaip pabėgti.

::Kvailė/šlykšti/kvailė/kalė/kvailė/stora/
kvailė/mažvaikė/kvailė/nevykėlė/kvailė/nuobaiga::

dievinu šitą knygą. einant laikui įkelsiu dar daugiau citatų iš "žiemos mergaitės". taip rašydama netikėtai prisiminiau, kaip kažkada buvau užsiėmus kažkokiu knygų publikavimu. stefano kingo kažkokios knygos, berods kerė. perrašinėjau į netą ir atseit tegu skaito kas neturi tos knygos. taip, lol, bet man tada pasirodė šaunu. visgi, buvau dar maža, dar labiau be kantrybės ir šitas sumanymas greitai nuplaukė, kai pamačiau, kad tai ilgokai užtrunka.

man jau savaitgalis. šiandien išėjau iš matematikos, pasidariau penkias pamokas, o rytoj nenoriu eiti. tėvas geria, nusigeria, pasigeria, kalba su savimi, rėkia, myža pro šoną, o man šlykštu šlykštu šlykštu. šiandien namai rėkė. šiandien verkė. šiandien buvo pragaras. bet rūtai nerūpi, ji stengiasi, kad nerūpėtų. jai niekas nerūpi. niekas niekas. mokykla nerūpi. iš pamokų eina. nieko nesupranta. nesidomi ateitimi. nežino ateities. kartais pasvarsto, o kas iš jos bus. kartais žiūri į savo drauges iš nuotolio ir svarsto, kas jos bus. kokios mamos, ką dirbs, kada pirmą kartą pasimylės, ar joms patiks. kokie bus jų vyrai. bet tai tik mintys. rūta negalvoja. kartais ryja, kartais badauja. nors du kartus per dieną pavalgyti nėra ryjimas, turbūt kažkas sakytų. bet rūtai gerai. rūta nori būti pliuške. rūta kartais svarsto, ką pliuškės galvoja. ar jos apskritai galvoja? ar joms kažkas rūpi? ar joms užeina minčių tokių, kaip kad jai pačiai? o gal nieko neužeina. gal jos daržovės. rūta mėgsta sakyti, kad yra daržovė. ypač tada, kai nieko nesupranta. kai sėdi ir švaisto savo jauną laiką. viskas baigta. rytoj einu šopintis, susidariau sąrašą. tiek visko įsireikė. tiek visko noriu, bet negausiu.

Q: kokį geriausią sprendimą padarei savo gyvenime?

and i threw us into the flames

To burn with desire and keep quiet about it is the greatest punishment we can bring on ourselves.

oj. visai nepajaučiau savaitgalio.
penktadienį pas mane nakvojo miglė, mokė mane matematikos, šiek tiek chemijos ir fizikos. dar ėjom į miestą pirkti gert su vaida ir žydrūne, grįžom, pabuvom šiek tiek ir tada ėjom pasitikti ir parsivesti miglės sesers gretos iš gimtadienio. miegojom karališkoje mamos lovoje. pirmą valandą jos išėjo dėl autobuso, o aš puoliau kuopti namų, kadangi sekmadienį turėjo atvažiuoti seneliai. iškuopiau viską, staigiai lindau į dušą, dar spėjau batus visiškai šlapius išsidžiovint, nes kai su migle ėjom į miestą, užklupo audra visiška, sulijo šlaputėlaitiškai, nors skėtį turėjom. porą šimtų metrų bėgte bėgom link ežero, kur kažkoks stogas buvo, kur lietus nepasiekia.
amm, žo, išskubėjau į šventę, pasitūsėm, nuėjom į piceriją, pavalgėm, prisidėjo daugiau chebros, tai buvom penkiese. ėjom koncan, vaikščiojom aplink ežerą, gėrė kai kurios, dar parūkėm tryse bevaikščiodamos. amm, ką žinau, norėjom į diskoną, bet ten grojo cicinus visokius, tai nėjom, tai tada ėjom draugų ieškot, susiradom kažkokią bernų chebrą, vaida su žydrūne pasiplovė, o ta visa chebra mane apstojo ir užsireikalavo nr... jo. dar pašnekėjom, malonūs visai pasirodė, ypač vienas kažkoks, nu du tiksliau. tada dar vaikščiojom, prisikibo dar viena šutvė, bet kažkas nutiko ir tie muštis pradėjo XD aha, dar prasilenkėm su pirma šutve, tai tie užgiedojo mano vardą. sėdėjom prie diskono jau kokį vidurnaktį ir dar kažkokią šutvę studentų užkalbinom, pasėdėjom pusvalandį kokį, bet kažkokie paniurę buvo, tai nelabai įdomu. tada sugalvojom, kad balius baigtas, kurvos namo. tai su v ir ž nuėjom pas mane, tos baigė gert degtinę su sprite, aš ėjau miegot apie trečią, jos apie penktą. nežinau, vis kaupiu ir kaupiu alko butelaičius, kas svarbiausia, tebeliko degtinės ir vermuto, bet tikrai negersiu, fe.
žo, prikėlė mane pusę vienuolikos, beveik iš kart atvažiavo seniai su maistu visokiu, baisiai energingi ir pan, ai žodžiu... lūžau dar ant pusės penkių, atsikėliau septintą berods ir dabar nežinau kaip čia bus.

Q: koks tavo didžiausias, labiausiai kartojamas "o jeigu"?

i don’t blame you if you hate me, i wish you would

 Raise your hand if you’ve spent nights crying yourself to sleep, raise your hand if you’ve felt as if you’d rather hide in bed all day than face the people that make you feel small or powerless! Raise your hand if you’ve felt as if you’d rather lie to people than tell them the truth about who you really are, because at least you wouldn’t be the victim of hateful behavior or prejudice! And raise your hand if lying feels almost as bad.

"vakar žiūrėjau filmą "girl, interrupted".
patariu pažiūrėt, geras gilmas.
sabar sėdžiu lietuvių pamokoje, kurioje švaistomas mūsų jaunas laikas ir staiga suvokiu, kad meilė yra patologinė melagė. meluoja, išsigalvoja, sudramatina, pagražina veik viską. kai draugavau su ja, einant laikui susitaikiau ir nustojau kreipti dėmesį.
bet visada žinojau, kad negaliu ja tikėti. meilė meluos iki mirties, netgi jei suprato, kad kiti žino, jog ji sako netiesą. nežinau, ar ji tai daro iš blogos valios. grečiausiai, ne. tiesiog kai kuriomis pasakomis turbūt nori, kad ja žavėtųsi, gailėtų ir užjaustų, galvotų, kad turi įdomų gyvenimą.
kartais meilės man tikrai gaila, bet ne dėl jos pasakojimų, tikrų ar ne. tiesiog ji sužeista, įskaudinta. panyra į prasimanymų pasaulį, nes praeitis, realybė per daug sunki pakelti. žinoma, nežinau, kaip jai sekasi dabar. visgi, viską nutraukiau būtent aš. einant į šapoką ji dar kartą man pamelavo. sakė, kad būsim kartu. sėdėsim vienam suole. kaip seniau. deja, mano didžiam nusivylimi ir pykčiui, nieko panašaus nenutiko. gal netgi atvirkščiai, tapau palikta, apleista. nesutikau su tuo taikytis. iš dalies supratau, kodėl taip nutiko. aš buvau praeitis, gyvas priekaištas, vaikščiojantis ir kvėpuojantis prisiminimas apie sudaužytą širdį, apie raudonai srūvantį, subadytą kūną, sergantį protą. galvojau, kad ją pažįstu, bet prabėgo daug naktų, kol supratau, kad ji kaip mėnulis - viena jos pusė visada paslėpta. kartais sugaunu save mąstant apie tą merginą, apie jos asmenybę. painią kaip labirintas. nebūkit kvaili, pamanę, kad ją gerai pažįstat. tai absurdiškas įsitikinimas.
meilė silpna, nors puikiai tą slepia po savo melais, šypsena, tvirtu veidu ir ryžtinga eisena.
tau vis dar liūdna, ar ne? vis dar būna juodų dienų, kai žmonės pabodo, mintys sunykusios, o sena žaizda vėl kraujuoja?
labai nusivyliau sužinojusi, kad meilė meluoja savo naujoms draugėms. visgi nesąmoningai tikėjausi, kad atėjusi į gimnaziją panorės pasikesti, atversti naują ir švarų gyvenimo lapą. gal ir bandei. bet turbūt nepasisekė. meluoti lengviau, nereikia pasakoti savo nelinksmo gyvenimo, nereikia jo prisiminti. tu verkei. bet ar gailėjaisi melo, o gal išsigandai, kad prarasi tą nekaltą draugių pasitikėjimą? vieną kartą suterštas, antrą kartą taip nebežvilgės. gaila.
gaila meilės, netgi jei ji ir nėra labai geras žmogus. visgi kažkada buvai mano geriausia draugė, kartu teko išgyvent sunkių gyvenimo etapų, teko viena kitai guosti, kad pasaulis galutinai nesubyrėtų. stengėmis būti stiprios taip, kaip mokėjom. ir niekas negalėjo mūsų dėl to kaltinti."

Q: čiupk arčiausiai esančią knygą (ne mokyklinę), atsiversk 69 puslapį ir pacituok 14 eilutę.

p. s. šiandien sužinojau, kad tėvas kitą ar dar kitą savaitę greičiausiai važiuos į vokietiją. išgirdau klausimą: "nori važiuot į vokietiją?"

the problem with some people is that they’re breathing

The desire to find a small, sharp blade and watch blood run, red.

i feel like fUkInG SHIT! negaliu užmigt dėl prakeiktos slogos, bet čia dar niekis, palyginus su tuo, kad kažkoks SUPISTAS daiktas KLIUKSI AUSYJE saddfaf noanjaknaas@#$!$$#$%^%^&*#@!!! po velnių, supykau. man rodos aš tą ausį taip pakrapščiau ir taip paploviau, kad dabar turėsiu ausų uždegimą. nu ir px. vakar nėjau į mokyklą, šiandien irgi neisiu, nors šiandien ir fizikos kontrolinis. o aš dėjau. aš jaučiuos kaip supisčiausias šūdas, net ne žmogaus o kokio kirmino fekalija. man nedaug kelis kartus trūko prieit iki nervinio priepuolio, per kurį noriu viską sudaužyt, visus primušt ir nužudyt, including myself. negaliu kvėpuot. niekas nepadeda. eikit pist blet. šiandien nieko nevalgiau. 318.9 kcal. kažkur tiek šiandien suvartojau. paskaičiavau per netą, nors ten netikslu... o ir toks didelis skaičius... nors paskaičiavau, kad turėčiau per dieną gauti 1600-2000 kcal. gėriau sulčių stiklinę, kokius tris ar keturis puodelius arbatos su dviem šaukšteliais medaus ir pusę šaukštelio cukraus, suvalgiau du sausainius aplietus šokoladu ir viduje kažkokiu džemu, ir jogurto indelis. valgydama jogurtą jaučiausi daranti nuodėmę. taip pat ir valgydama tuos sausainius. taip taip, žinau, negerai, blogai tiek mažai valgyt ir pan, bla bla bla bla bla lalalalala o man dzin. jaučiuos čempionė. sveriu 50.8 kg. per daug. visada sakiau sau, kad turiu sverti bent 48 kg, o dabar kas? be to, puiku, kad nėra namuose ką valgyti. rytoj suvalgysiu du surelius. gersiu daug sulčių ir arbatos. na, pažiūrėsim kaip rytoj man viskas atrodys, gal išsimiegosiu ir pasaulį pradėsiu šviesesnėm spalvom matyt. nosies išsipūtimas turėtų reikšti, kad pamažėjo snarglių ir gali kvėpuoti ar ne? nes man kažkaip atvirkščiai vis, visai nosis užsikemša, o aš siaubingai nekenčiu kvėpuoti per burną arba šnarpšti arba, dar blogiau, knarkti nosim, nes ji kažkokia užsikimšus. šlykštu. nepatogu. dar gerai, kad neašaroja akys kaip pasiutusios. tfu tfu tfu.

all right, close your eyes. what do you see?

- Sindė nori su tavimi pasikalbėti, - sako mama. - Ji sakė, kad esi vienintelis žmogus, galintis padėti jai suprasti kodėl.
- Kodėl?
Ji linkteli.
- Kesė turėjo viską: mylinčią šeimą, draugų, veiklos. Jos motina nori žinoti, kodėl ji visko atsisakė.

Kodėl? Nori žinoti kodėl?
Stok į soliariumo kabiną ir svilinkis dvi ar tris dienas. Kai oda nueis pūslėmis ir nusilups, pasivoliok rupioje druskoje, tada apsitempk ilgus apatinius, nuaustus iš stiklo šukių ir skustuvų ašmenų. Ant viršaus apsivilk įprastus drabužius, tik labai prigludusius.
Rūkyk paraką ir eik į mokyklą šokinėti per virvutę, tupėk ir tarnauk kaip šuniukas, ridenkis pasigirdus komandai. Klausykis šnibždesių, netylančių tavo galvoje naktimis ir vadinančių tave bjauria ir stora, kvaila kale ir kekše, o blogiausia - nusivylimu. Vemk, badauk, pjaustykis ir gerk, nes nori nieko panašaus nejausti. Vemk, badauk, pjaustykis ir gerk, nes reikia nuskausminamųjų, kurie padeda. Kurį laiką. Paskui nuskausminamieji pavirsta nuodais, bet jau per vėlu, tu jau priklausoma, visa siela nuo jų priklausoma. Pūvi nuo jų iš vidaus, bet sustoti negali.
Pažiūrėk į veidrodį ir pamatyk vaiduoklį. Išgirsk šauksmą sulig kiekvienu širdies dūžiu, kad iš tavęs visiškai nieko gero.
"Kodėl?" yra neteisingas klausimas.
Reika klausti: "Kodėl ne?"

paauglė mergina yra pragaras. ištrauka iš žiemos mergaičių. šiandien gavau siuntą su penkiomis knygomis, viena iš jų jau perskaityta. nežinau tiksliai kodėl, gal dėl to, kad tokia knyga ar gal dėl to, kad jau mėnesį panašios mintys galvoje sukasi, bet šiandien nieko nevalgiau. na gerai, valgiau. išgėriau stiklinę sulčių, du puodelius arbatos ir vieną varškės sūrelį vaflyje. sveriu 50.6 kg. pamenu gerus laikus aštuntoje klasėje, kai svėriau viso labo 46 kg. nors ir tada buvau stora. nu ok, pilvas tik. o dabar... kiekvieną mielą rytą aš vaikštau po kambarį su apatiniais, kol užsimaklioju kremų ant kūno ir kiekvieną mielą rytą savo didžiuliame veidrodyje pamatau šlangas, kurios atsiranda atsitūpus. ir tai ne dėl per daug aptemptų triusikų, o tiesiog... lašinys. pamenu, kai buvau jaunesnė, kai ryte pabusdavau ir gulėdavau lovoje ant nugaros, praukdavau per pilvą ir ten nieko nebūdavo. kaip dubuo, kaip krateris, vien išsišovę šonkauliai ir klubų kalnai. dabar nėra nieko panašaus. taip keista, bet noriu valgyt. ne tai, kad mano skrandis nori, bet smegenys nori pajusti skonį. skanumą, saldumą. ir reikia kovoti su tuo, nes pilvas negurgia, nejaučiu tuštumos jame.

šiandien aš stipri.

Q: kokia vieta pati blogiausia, kurioje yra tekę būti?

ir koks skirtumas užuoti klausimą, jeigu jūsų čia nėra.

raindrops are the perfect lullaby

Who will you be, when faced with the end,
When the vultures are circling, and the shadows descend
Will you cower, or will you fight
Is your heart made of glass, or of a pure, Snow White?

sergu. nusprendžiau, kad rytoj į mokyklą neisiu (taip, sprendžiu pati, nieko neklausiu). persižiūrėjau per daug gėjų anime ir dabar beveik niekas kitas neateina į galvą, jaučiuos kaip kompas, kuris pasigavo virusą. ir dėl metų laikų kaitos ir dėl landžiojimo po yaoi (gėjų anime). jaučiuos kažkokia apgailėtina.
gal kokį pusvalandį gulėjau ant stalo ir žiūrėjau į lietų, buvau susisupus į pledą, kurį vakar ploviau ir šis atsidavė šlapiu šunim bei prakaituotom kojinėm. kokia nesąmonė. parašiau Emai, kad mane išprievartavo, tai atrašė, o kai paklausiau kaip sekasi - atsakymo nebegavau. yeah i guess pastaruoju metu prisigalvosiu keistų išgalvotų dalykų. norėjau su kažkuo labai pasišnekėt, kai gulėjau ant stalo ir klausiausi lietaus, nes jaučiausi labai liūdna ir kažkokia per daug emocinga, bet nieko nesigavo. rašiau myglei, bet neradau tinkamų žodžių. rašiau emai, bet tau irgi dabar dzin dzilin. taip taip, užsiėmus labai.
ak, dar gi išmečiau jus visas iš čia... nu gal beveik visas. ok, vieną palikau, bet ta gi nesiskaito, nes prie pc nesėdi. taip, apie tave, emanualesita, šneku. man visai patinka su savim šnekėt. gal netgi per labai. baigiu išprotėt kažko. labai noriu... noriu... forumo, bet neišsirenku veido, o kad ir kas tas veidas, svarbiausia, nėr jokių forumų, o tuo labiau fantazijos, kad sukurčiau kažką originalaus. noriu kažko ne tokio įprasto. ir minčių nėra. kaip gaila. krč, niekas neatrašo. visi px. o kai man ant visų px, tai visi rašo. kažkoks absurdas. nu ir nx jus visus.

if you call one wolf, you invite the pack

Setting fire to our insides for fun,
To distract our hearts from ever missing them.

iš vakarykštės lietuvių pamokos:

vakar išėjau iš forumo.
vis dar bandau susitaikyti su šia mintimi. bandau sau priminti, kad tai padariau savu noru, kai niekas kitas nenorėjo. bandau prisiminti, kad toks poelgis tik į gerą. bet man net sunku įsivaizduoti tptg be Pedro. kažkas nesuvokiama.
bet dabar viskas bus geriau. turėsiu daugiau laisvo laiko mokyklai. galbūt po tam tikro laiko grįš mano įkvėpimas, nes sužinojau, kad kompiuteris jį slopina. gal netgi pradėsiu vėl rašyti. o gal ne. gal tiesiog pasisemsiu šviežių idėjų veikėjams. jau turiu sukaupusi porą minčių. bet tam reikėjo išeiti, palikti juos visus, nes antraip mano idėjos virstų nieko vertomis.
sėdžiu dabar ir rašau, mintimis klaidžioju Pedro akimis po forumą. vakar sugraudinau ne vieną žmogų. nuliūdinau savo sprendimu. vis dar jaučiuosi prisirišusi, bet tuo pačiu jaučiuosi laisva. juk to ir norėjau - pabėgti nuo įgrysusių veikėjų. kaip sakoma, kai prarandi, tai ir pajauti koks brangus tas dalykas buvo. turbūt sunkiausia buvo palikti dukrą. dar ir šeimą. ne klaną, bet šeimą. juk kūriau ją nuo pradžios, puoselėjau šeimyniškus jausmus. prisirišau. o dabar palikau. nenustebčiau, jeigu Pedro dingus, ross klanas išsiskaldytų. jeigu dukra persivardins pavardę, seserys ir broliai dings. man ir Vitalijai išėjus, visgi viliuosi, kad be Pedro nedings visa šeima. norėčiau, kad kas nors nuoširdžiai ir su entuziazmu, kaip kad aš, priimtų vado pareigas, būtų šeimos galva. dar gi man įdomu, koks žmogus periims irons claimą. Karolina pareiškė, kad užrezervuos veidą neribotam laikui, su viltimi, kad grįšiu. sakė, kad slaptai mane stokino ir vylėsi, jog kada nors taps Pedro žmona. nes daugiau nėra tokio kaip Pedro. aš ir juokiausi, ir dūsavau vienu metu. buvo taip gera girdėti tokius žodžius, bet kartu ir liūdna. visgi negrįšiu. beviltiška rezervuoti mufiną. viskas baigta.

show them no mercy, for you shall receive none

Pray to your god, open your heart
Whatever you do, don’t be afraid of the dark
Cover your eyes, the devil’s inside.

šiandien jaučiuosi super produktyvi.
grįžusi namo išploviau indus, išmokau 15 afrikos šalių ir jų sostinių, įrašiau į stacionarą kamerą, kad motina galėtų matyt tėvą kalbant skype, atlikau pusiau istorijos žemėlapį ir išmokau visas fizikos sąvokas bei formules. net keista kaip gana lengvai fizika suėjo. apskritai, labai keistai elgiuosi, kad tiek daug padariau. ir dar va liko bent 2-3 valandos laisvo laiko. kaip nuostabu. jaučiuosi puikiai, tarsi padariusi daug gerų darbų ir dabar net kažkokie vidiniai spinduliai man tenai sušvito, kas irgi labai keista.

dargi nusprendžiau pirkti keturias knygas iš knygos.lt: Avinėlių tylėjimas, Šanchajaus sugulovė, Hipnotizuotojas, Žiemos mergaitės. kadangi suma susidaro virš šimto, pristatymas nemokamai. ką manot apie šias knygas, gal kokių patarimų galėčiau sulaukti?

Q: ar turi keistų fobijų?

i have seen all, i have heard all, i have forgotten all

It seemed like you could know me. Like you could understand anything I told you. And the more we spoke, I knew why. The same things excited us. The same things concerned us...
I wanted to tell you everything. And that hurt because some things were too scary. Some things even I didn't understand. How could I tell someone - someone I was really talking to for the first time - everything I was thinking?

nusipirkau ausines plus mikrafonas. nusipirkau knygą, kurią jau perskaičiau. prisipirkau belvita sausainių, kurių dabar trokštu ir dar pamačiau, kad mistiškai dingo vienas pakelis šokoladinių... o tvirtai žinau, kad valgiau tik vieną. gal vaidai atidaviau...

buvau penktadienį lietuviško kino seanse, žiūrėjau Puntuko akmuo ir Stebuklų šalis. būtume pasilikę ir ilgiau, bet prasta garso kokybė, sunkiai ką supranti. visgi Stebuklų šalis buvo pamąstyti verčiantis filmas ir tikrai ne apie fėjas. apskritai, liūdnokas filmas.

ir tyngiu daugiau ką sakyt.

Q: jeigu galėtum susitikti su bet kuo pasaulyje, kas tas žmogus būtų?

i watched a change in you, it’s like you never had wings

You will always go into that tent. You will see her scar and wonder where she got it. You will always be amazed at how one woman can have so much black hair. You will always fall in love, and it will always be like having your throat cut, just that fast. You will always run away with her. You will always lose her. You will always be a fool. You will always be dead, in a city of ice, snow falling into your ear. You have already done all of this and will do it again.

sujaukta lova, sujaukta patalynė. suversti drabužiai. ant spintos. ant lovos. ant žemės. neplauti indai. kriauklėj. ant stalviršių. netvarka. laikas. nėra. išeiti iš proto. pamiršti. pisti. tu sakai. pisti. aš išeinu. skrendu. tu bėgi. aš klykiu. strėlė. viltis krenta. ašaros spindi. klapt klapt. nežinoti. pasmerkti. ką daryti. gyventi. mirti. pabėgti. stovėti. nieko nedaryti. viskas baigta.

norisi vien keiktis ir keiktis. jaučiu spaudimą mokykloj, jaučiu namie. užknisa siaubingi tėvo įpročiai, kuriuos dabar tik pamačiau. netvarka, kurią jis palieka. visas nesuderinamumas. užpisa. užknisa. mokslai, viskas. jaučiuos kaip kokia supista mašina. no feelings. just work. fuck this. netvarkau. nedarau. nervinuos ir knisu sau protą dėl šūdų, dėl niekų. nu ir negaliu. kas daryt? KAS DARYT? išsijungt. noriu verkt. jau kokį penktą kartą šioj dienoj. noriu visus užmušt. jau kokį šimtąjį kartą. noriu mirt. gal kokį antrą kartą. noriu mest viską. jau milijoninį kartą. greičiau psichologijos bureliai prasidėtų. gal pasitvarkysiu psichiką nors kiek. nėr mano praeitis labai švari. mylėjau vaikiškai, bet beveik to neatsimenu, tik žinau to pasekmes. i mean... blet nu susipainioję viskas pas mane. i mean, kaip ateina depresija? palengva, po truputį... vieną dieną atsibundi ir pažvelgusi į veidrodį pamatai, kad esi negraži. tai tas negražu, tai tas. kitą kartą susimauni mokykloj. kažkas pasako kokį nors negražų žodį, nors ir juokais. galvoje, beveik pasąmonėj pradeda formuluotis neigiamos mintys, tik jų dar beveik nejauti. bet tavo nuotaika niūksta. tampi irzli. pykstiesi su kitais. nejučiomis pradedi rengtis tamsiai... nejučiomis godžiomis akimis pažvelgi į kokį peilį.
dabar mintys, kad esi negraži, netobula, niekam tikusi, nemokša, tinginė, beviltiška, apgailėtina, prakeikta tave lydi nuolat. staiga viskas tampa juoda. visada liūdna. visada jautiesi kaip šūdas. pradedi dažnai verkti. greičiausiai klausai sušiktos muzikos. dėl kiekvieno netinkamo žodžio pradedi nervuotis, verkti, ilgai prisimeni. pradeda nebesisekti mokykloj, nes galvoji, kad esi neverta. kad tau px, nors taip nėr.
ir tada surandi tobulą išeitį - skausmą. skausmas. skaudini save, kad pasijustum gyva. nes jautiesi mirusi. išsunkta. zombis. gal iš pradžių netyčia atsirenki kur nors. susimuši ką nors. lyg "netyčia" susitraumuoji. o tada jau pradedi tai daryti sąmoningai, pilnu pajėgumu. pjaustai save. kai viskas susikrauna, viskas užklumpa tave, kai viskas blogai, kai tenori vieno - mirti. imi savo įrankį ir pjauni. raudona, raudona. rauda tilsta, rimsta. apsiramini. iki kito karto.
taip, aš ten sėdėjau. kartais atrodo, kad niekada iš ten ir neišėjau... i mean, kai dabar labai užeina... aš... niekam nesakiau apie tai.
kitas dalykas.
stop. pala. viskas. nauja meilė. kitokia. tikresnė. rimtesnė. ne tokia vaikiška. pabėgau. nuo ko? savęs. pakeičiau stilių. spalvos. pakeičiau muzikos stilių. klubinė muzika. pradėjau sau meluot. wow, šiandien atrodau gražiai! pakeičiau draugus. labas alkoholi, mele tėvams, nepažįstami vienkartiniai vaikinai! nustūmiau save į kampą, užgriozdinau šlamštu save. paskandinau save. nuėjau į upę ir leidau srovei save pagriebti. mane nunešė.
pradėjau bet kaip kaip tik sugebėjau vengti savęs. priverčiau save pamiršti. ko noriu. kas esu. ką mėgstu. ko nemėgstu. savas vertybes. savus prisiminimus. viską. pakeičiau savo tapatybę. tai nesveika. keičiau viską - kontaktus internete, drabužius, mąstyseną, draugus, požiūrį. tapau svetima sau.

nuo to laiko neberandu kelio atgal.

dabar pagalvojau, kad mokyklos psichologės čia turbūt neužteks. visų pirma todėl, kad aš niekada jai nieko apie tai nepasakysiu. nes šiandien tėvas sakė "pisa", o aš tik vaikas. nes debesys.

little birds can remember

Persephone is the goddess of the underworld in Greek mythology. She is the daughter of Zeus and Demeter, goddess of the harvest. Persephone was such a beautiful young woman that everyone loved her, even Hades wanted her for himself. One day, when she was collecting flowers on the plain of Enna, the earth suddenly opened and Hades rose up from the gap and abducted her. None but Zeus, and the all-seeing sun, Helios, had noticed it.
Broken-hearted, Demeter wandered the earth, looking for her daughter until Helios revealed what had happened. Demeter was so angry that she withdrew herself in loneliness, and the earth ceased to be fertile. Knowing this could not continue much longer, Zeus sent Hermes down to Hades to make him release Persephone. Hades grudgingly agreed, but before she went back he gave Persephone a pomegranate (or the seeds of a pomegranate, according to some sources). When she later ate of it, it bound her to underworld forever and she had to stay there one-third of the year. The other months she stayed with her mother. When Persephone was in Hades, Demeter refused to let anything grow and winter began.

o dieve. esu siaubingoj nevilty. šūdas ble. pirmą kartą man taip. nesuprantu, kodėl nesuprantu. raudosiu tuoj. i can't do this.

i saw the monster in you; but you saw it in me too

I dreamed I called you on the telephone
to say: Be kinder to yourself
but you were sick and would not answer.

The waste of my love goes on this way
trying to save you from yourself.

we are destructive. we are seductive.
mes pažadam. mes išduodam. mes pykstamės. mes atleidžiam. mes kalbamės. mes tylim. mes mylim. mes paliekam. mes klausomės. mes pamirštam. mes gyvenam. mes išskirtos. mes verkiam. mes vienos. mes šypsomės. mes mokomės. mes klystam. mes trokštam. mes negaunam. mes kartu. mes esam viskas.

Q: kokio garso negalit pakęsti? kokį garsą dievinat?

strangers can become best friends just as easy as best friends can become strangers

You took my heart for a little while
Greatest mistake I ever made was -
Loving you.
I gave you my heart for a little while
Wish I could stay with you tonight.

penktaaaadienis!
savaitė praėjo gana greitai, pamokos buvo pakenčiamos, nors kai kurios labai labai nuobodžios, ko labai nemėgstu. labiausiai patiko (kaip keista kiek daug priklauso nuo žmogaus su kuriuo sėdi) matematikos pamokos, nes jos praeidavo greitai, susitelkus į užduotis ir aiškinantis kaip jas išspręsti (nors tik kartojam, bet aš taip nieko neatsimenu, kad draugės klausinėju kas minutę, kartais vien tik pasitikslinti ar teisingai padariau). paskutinė pamoka šią savaitę buvo civilinė sauga, mokytojas gana savotiška asmenybė, kaip ir daugelis mokytojų mano mokykloje. įėjus į klasę skambėjo:

ir buvo visai faina. pamenu, žiūrint glee dainavo šią dainą ir susigraudinau net (soo strange). soo, kitą savaitę rašom chemiją ir matematiką. miegot eidavau labai anksti, vėliausiai vakar nuėjau. kelios minutės po vienuoliktos. va ta vietelė, mane labai sujaudino kurčiųjų dalis, net nemoku paaiškint kodėl, nors visa daina nerealiai perteikta. turint omeny, kad aš žiūrėdama glee prasuku kiekvieną dainą, tai šią dar kartą atsisukus žiūrėjau (gagos versiją irgi :D).

ech, ką žinau ką pasakyt. dabar sužinojau kažką iš kažko, kad motina turbūt iki naujųjų sėdės vokietijoj, tai išvis, tada tėvas išvažiuos spalį į daniją ir aš... all alone! nes dabar dar reikia kuopt tėvo netvarką. o aš pati kai užeis man, namus susitvarkysiu ir sėdėsiu apsipatenkinus tvarkinga.

einu replay mygtuko reipint.

Q: kokia miegojimo poza jūsų mėgstamiausia?

i will teach them what it means to put a lion in a cage

You will hear thunder and remember me,
and think: she wanted storms.

išgyvenau dvi dienas mokykloje. sėdėdama pamokose suvokiau vieną paprastą dalyką. štai vėl visi sėdim ir mokomės, tarsi vasaros nė nebuvo. viskas vėl taip pat, vėl ta visa rutina, vėl nuobodžios ir stresuoti verčiančios pamokos... nebuvo jokios vasaros, nebuvo. so sad.

va baltoji supynė. kiekvieną dieną man kažką supina, o aš vaikštau. sakė, kad aš vienintelė leidžiuosi jai daryti iš mano plaukų ką ji nori. juk gražu ar ne? tai kodėl kiti neleidžia, nesuprantu. aš tai ją išnaudosiu kaip reikalas :D ryt eisim man šukuosenos daryti, o tada į fotosesiją, lol. pažėsiu kas išeis, jeigu kuri fotkė labai patiks, gal fb atnaujinsiu.
o šiaip ką žinau ką papasakot... kuopiu namus, bišk neprivalgau, bišk kankinuos mokykloj. na gal dar nesikankinu, nes nereik nieko atsiskaityt. o ble, matiekos nd yra. shit. reiks eit daryt, nors nieko nesuprantu. nors kartojimas. bet kaip nors. norisi šiais metais kažko išmokti, u know. nors ir miegojau šiandien septynias valandas, akys merkiasi. vasarą visada dzin kiek miegu, nenoriu miegot papildomai niekada, bet kai tik mokykla... nežinau ar pavargstu ar vien ta mintis "mokykla". fe. einu... daryt nd.

Q: kaip jums pirmosios dienos? jau gavot namų darbų? nusimato kokių nors testų? draugų naujų atsirado? 

why did you stop believing, if you don't mind me asking?

Tell me when you hear me falling,
There's a possibility it wouldn't show.

skauda galvą. rytoj į mokyklą. o blet. skamba baisiau negu keiksmažodis. ar bet koks kitas keiksmažodis. šūdas, šūdas, šūdas. ką tik pagalvojau, kad dar visai nieko, kad gyvenu ten, kur turim keturis metų laikus. mokykla reiškia rudenį, žiemą. o pagalvokit apie tas šalis, kur visada vasara, kur visada pliusinė temperatūra. kaip ten jaustis, sėdint uždaroj patalpoj, kalt visokias pievas, kurių beveik niekur neprireiks, o už lango plieskia saulė, žmonės maudosi vandens telkiniuose, važiuoja atostogauti... būtų dar didesnė kančia. na gerai, prisigalvoju visokių priežasčių save nuraminti, kad mokykla atrodytų ne toks jau didelis reikalas.

šiandien matavausi savo nagus, nes šiandien ruošiuosi juos nukirpti. 1.1cm ilgio ta balta nago dalis. didesnė negu šaknis (rožiniškoji). jėgutė. neblogus nagus užsiauginau. ir net nenulaužiau. šiaip teks imtis kūrybiškumo, norint nukirpti tokius nagus. įsivaizduoju kaip bus siaubingai keista, kai nebeturėsiu nagų. tarsi nukirptais pirštais. bet ir nebeklius taip visur, nes vis kliūna, tai išmokau praktiškai nebenaudot mažylio ir bevardžio, išmokau kitaip gniaužti ranką imant kokį daiktą, išmokau kitaip apskritai naudotis rankomis. net negaliu sugniaužti normaliai kumščio, nes kitaip nusilaužčiau nagus, lol.

skauda galvą ir akis. eisiu miegot tuoj. nors spėju neužmigsiu. vakar pusę šešių ryto sugalvojau susitvarkyt kambarį galutinai, baigiau apie septintą ir dabar mano kambarys super tvarkingas. dar vakar kol gulėjau lovoj ir maigiau telefoną man ant rankų nukrito rudas nemažas voras. už tokį nejuokingą pokštą jis mirė.

baigiau.

did it steal into our lives or did we seek it out and embrace it?

You were once so sad till you cut your suffer off
and you were once so weak till you sewed your wounds up.

atsimenu praeitais metais, tokią pat dieną klausiausi dainos viršuje. kaip tik tokiu metu, kai buvo 00:00. per ausines, kurios dabar nebeveikia. visu garsu. ir įsivaizdavau, kad važiuoju su tanku, dainuoju šią dainą lyg psichopatė serijinė žudikė ir tada rėžiuosi į mokyklos sieną. griaunu ją ir griaunu. kvatojuosi ir rėkiu "NA NA NA NA NA". jup. o aš ką šiais metais? palyginus jokių emocijų. mano pirmoji žinutė atėjus rudeniui:

[00:00:16] RAWR: :DDDDDDDDDD

taigi, tikiuosi, kad bus linksma. visgi jums visoms ir dar penkurgubai daugiau žmonių išsiunčiau liūdnas žinutes, paskelbdama, kad teks lieti kraują ir nieko linksmo čia nebus. aišku, viskas dėl nusiteikimo, bet dar nesutikau žmogaus, kuris lauktų mokyklos. nekalbant apie ją...


šiandien, oj, pardon, vakar taip ir nėjau miegot. gulėjau lovoj jau kokį pusvalandį, klausiau muzikos. galvojau kažką. įsijungė daina muse - supermassive black hole. kol kas no reaction. o tada kažkas manyje įsijungė, užvirė, užkunkuliavo ir staiga tvoskė suvokimas, kad galiu. GALIU. žinot, ką galiu?

susitvarkyt kambarį.

taip. ruošiausi tam morališkai nuo... spėju balandį pradėjau mąstyt, kad reiktų susitvarkyt kambarį. bet nuo kokios liepos rimtai ruošiau save morališkai susitvarkyt kambarį. taip, tai daug jėgų ir kantrybės pareikalausiantis darbas, dėl to buvo taip sunku. be to, sunkiausia pradėti, nes mane siaubingai veikia tinginės meninkės charakterio pusė. ak, dulkė, nu ir kas. aj čia nešvaru, nu koks skirtumas. and so on. bet ištikrųjų nusprendžiau einant laikui, kad jeigu iki mokyklos, iki tos dienos, kai eisiu į ją, nesusitvarkysiu kambario... na, kambario susitvarkymas man buvo lyg ir morališkas nusiteikimas dešimtai klasei. savotiškas. pagalvojau, jeigu neišsikuopsiu, tai būsiu nepabandžius nusiteikti. taigi šokau iš lovos apie septintą ryto taip ir nenumigus, nulėkiau ir pasidariau kavos, apsirengiau, įsijungiau kompą ir įsijungiau nupušusių dainų, daugiausia roko. pradėjau su afroman - because i got high, nusiteikimui pagerinti. na ir ką, sriūbtelėjau kavos... ir pradėjau. iš pradžių net nežinojau prie ko pulti pirmiausia. išnešiau lovą. kėdę, suoliuką, lempą, prailgintuvus du, šildytuvą. tada pradėjau kuoptis. ir žodžiu nuo 7:19 iki kažkur po dvylikos valiau, šluoščiau, siurbiau ir taip toliau. bet taip ir nebaigiau. siaubingai įsiskaudėjo nugarą. siaubingai. ir kojas. žodžiu, sunešiau visus daiktus atgal, nusiprausiau, pasidariau sumuštinių, išgėriau arbatos. trumpam prisėdau prie kompo, bet pajaučiau, kad nepyragai. pavalgiau ir nuėjau miegot (apie pirmą) ir atsikėliau penktą (be žadintuvo). taip ir prasivarčiau iki dabar lovoj, jėgų neturėdama. na gerai, valgyt du kartus dariau, išrūšiavau rūbus ir sumečiau plauti, o tada išdžiausčiau, išploviau indus kelis kartus, puodus kelis... soo, kai motinos nėra, smagiai dirbu aš.
priežastis, kodėl apskritai aš beveik nedirbdavau ne ta, kad nemoku. šiaip tingiu. bet pagrindinė priežastis ta, kad yra mama, kuri viską ir tvarko. man netgi visai patinka tvarkytis, jaučiuos pati sau bosas, nes tėvas dirba nuo septynių iki keturių, o tada sėdi prie kompo, taigi aš jo ir nematau, viena taip sakant. o kai susitvarkau, ką padarau, jaučiuos kai vyrs, jeigu taip galima išsireikšti. atseit "vo žė, savo gryčią tvarkau, nesakys nieks, kad kaip kiaulė gyvenu". ok, lol, jau nusipezu. visgi per dvi paras tik keturias valandas miegojau, o pagal laikrodį atrodo, kad laisvai ištempčiau dar bent pusę paros.
beliko susirūšiuot drabužius. išmesti tuos, kurių nenešioju, surūšiuoti tuos, kuriuos dėvėsiu mokykloje į spintą pakabinti ir kitus pagal naudojimą sulankstyti į kitą spintą. susidėlioti ir persitvarkyti 5 stalčius su puse. susitvarkyti kosmetikos spintelę. kojinių dėžutę. žiemos drabužių spintelę. ir lyg ir viskas. eisiu miegot dabar turbūt ir atsikelsiu ir kol visi dalinsis įspūdžiais apie pamatytą mokyklą, aš jai dar ruošiuosi (arba miegosiu).

"I prepare for the noble war. I am calm, I know the secret, I know what’s coming and I know no one can stop me, including myself."


Q: na, kaip mokykla (kam šiandien)? gal atsirado vienaragių vaivorykščių? arba mokytojai išprotėjo? kokie įspūdžiai? bandėt kaip nors "atšvęsti"?

the day i learn to fly i'm never coming down

I’ve got one friend laying across from me
I did not choose him, he did not choose me.

pastaruoju metu truputį esu išprotėjusi dėl kuroshitsuji. i mean, pažiūrėjau visus sezonus, ovas, išnaršiau praktiškai visą jautubę, ieškodama dainų iš kuroshitsuji, peržiūrėjau daugmaž 20 fanmade klipų, išknisau tumblr, postindama apie kuroshitsuji ir followindama tuos, kurie tai postina. išknisau lj, save as'indama tonas iconų, gifų. išknisau google ir deviantart, besisiųsdama wallpaperius. oh yeah!

o šitas klipas viršuj gražus ir daina man labai patinka.

ir mokykla jau greitai. tik neisiu į ją poryt, dar porą dienelių... dar porą valandėlių apsimesiu, kad viskas gerai ir niekas nesikeičia.

ir šiandien mama išvažiavo į kauną, o iš ten į vokietiją. naktį eisiu plaut indų. galbūt dar surūšiuosiu drabužius, nes jau nemaža krūva prisikaupusi, reiks sumest į skalbyklę. paseksiu palei Skaistulę ir pradėsiu uždavinėti klausimukų, į kuriuos, tikiuosi, atsakysit bent po vieną ar po du.

Q: kokios nuotaikos mokyklai atėjus? ar ko pasiilgot? ar morališkai pasiruošėt mokytis?

i remember you said "don't leave me here alone"

Even is there is no sound, the weight of a hundred seconds always turns her head.

mane ironiškai verčia šypsotis tai, kad turbūt nelabai moku išreikšti savo neigiamus jausmus.
neraudu. neklykiu iš nevilties. nesimušu. nesipasakoju.
galbūt temoku rašyti.

ir jeigu nenorėsiu, tai niekas niekada nesužinos, kas man yra. niekas niekada nesužinos, kame teisybė. verkdama jaučiuosi silpna. kalbėdama apie problemas jaučiuosi pažeidžiama. kuo daugiau žmonės apie mane žino, tuo lengviau jiems mane palaužti. patinusios akys. užsikimšusi nosis. juodos mintys. niekas tiksliai nežino, kiek kartų man taip buvo. gal netgi dabar? gal kiekvieną kartą, kai rašau? o tikriausiai nė karto. esu linkusi sumenkinti visas problemas, kurias pasakoju kitiems. slepiu už blausios šypsenėlės, už "ai, koks skirtumas" žodžių. ir kai aš kažką pasakau... žodžiu... o tada nusišypsau ir nukreipiu temą į lengvą plepesį, tolyn nuo manęs, jau galima suprasti, kad tai buvo svarbu. tai kažką reiškė. tik nebenorėjau sakyti.

miglės gimtadienyje daug laiko praleidau su baltąja, nes nebepajėgiau bendrauti. o su ja nereikia daug stengtis. ji irgi sužeistas žmogus. sieloje. ji irgi daug apie tai nekalba, o jeigu ir taria porą žodžių, tai su šypsena. kaip aš. todėl su ja lengva. ir ji... ir aš su atodūsiu ir žvilgančiomis akimis pamenu, kaip mes nė iš to nė iš šio pradėjom šnekėti apie mano šeimą. žinot, kaip būna. šneki ir kažkaip nueini iki tų sunkių temų. su šypsena ir atsainumu pasakiau, kad nebendrauju su tėvu. kad jis man svetimas žmogus. ir baltoji mane siaubingai nustebino, paklaususi... kodėl? kodėl taip yra? ir aš tylėjau, nes visi mano principai ir nusistatymai klykte klykė nieko nesakyti, o pro akis pralėkė siaubingos akimirkos nuo pat vaikystės... kiek daug man reikėjo pamatyti, išgirsti, patirti... kiek daug kartų mano meilė tėvui buvo paminta ir trypčiojama. kiek daug kartų iš jos šaipėsi. galbūt niekas dorai nežino, kiek. gal numano. šiek tiek galbūt kažkam pasakojau. abejoju, ar tebemyliu tėvą. kai jo nėra šalia, kai jo nematau, kai neužuodžiu ir negirdžiu, man yra lengviau patikėti, kad gal mano širdyje yra jam kamputis atleidimo. kad galbūt danguje dar jam yra vietos. bet vien... vien išgirdus jo žingsnius, aš pajaučiu... tokią... tokią... neapykantą. pasišlykštėjimą. o kai būna... tie momentai... trokštu jo mirties. kartais taip smarkiai, kad net savomis rankomis trokštu išrėkti jam viską, kas sukasi galvoje, visas tas siaubingas mintis, noriu jį sutriuškinti, palaužti, suluošinti, o tada atimti iš jo dukrą, išbadyti jam akis, perskrosti krūtinę, išplėšti širdį ir subadyti plaučius. galvosit, kokias šventvagystes ir melagystes jums sakau. kad tėvus visi myli, nesvarbu, ką jie mums padarė. bet jis pats išplėšė mano meilę iš mano širdies. tarsi kiekvieną kartą stūmė mane šalin, niekino mane.
ir žiūrėjau į baltąją, kuri laukė mano atsako. ir man pro akis probrėkšmiais prabėgo tie visi momentai. ir ieškojau tinkamų žodžių. akimirką ar dvi norėjau jai pasakyti. tada suvokiau, kad nėra žodžių, kaip tai papasakoti keliais žodžiais. išlemenau, kad man nesinori apie tai kalbėti. po sekundės nukreipiau šneką apie kažką kitą.

bet tai įstrigo.

it’s like pain, this pleasure

What does it matter how many lovers you have if none of them gives you the universe?

labas man!
man atrodo, aš tuoj tapsiu šopoholike. o utena mažas miestelis, drabužių atsargos nėra begalinės ir aš jau net nebežinau, ką man dar nusipirkti :D na gerai, meluoju, yra ką pirkti, bet jeigu norėčiau ko nors superinio... visgi, takkofashion'e vėl buvom su egle ir apipirkom mane idėniškai. mat vaikas (eglė) užsinorėjo, kad tapčiau indėne, ale man labai tinka. spręsti man (jums).

na, kaip? do you like it? me gusta. dėl to megztinio buvo daug diskusijų, bet galų gale nusipirkau, tada gi nusprendėm, kad prie jo reikia marškinių ilgom rankovėm, ką ir galit pamatyt. kaip šukuosena? radau jautubėj tutorialą, bet aš esu nevėkšla, kuri nieko nemoka pasidaryt su plaukais, tad paprašiau, kad padarytų mama. iš tikrųjų labai, rodos, laikas skuba. tarsi atėjus rugsėjo pirmai, ateis ir pasaulio pabaiga. taip skubi skubi skubi, bet nieko nespėji, nes tik sėdi. yep, that's me. reiktų nuvažiuot į kaimą, reiktų pas eglę blondę nuvaryt kaiman... bet... turbūt nieko nesigaus. blondei jau parašiau, kad neatvažiuosiu, nes turiu daug reikalų. o vakar, gal tiksliau šiandien, mane užplūdo liūdnos mintys apie pusę penkių ir gal kokį pusvalandį neapleido. išsiliejau dienorašty. žinot, egzistenciniai filosofiniai klausimai užėmė smegenis, niekaip negalėjau nusiramint, kol savo siaubingai suklaikėjusiu raštu neišdėsčiau minčių. kadangi rugsėjo pirmoji šeštadienį, reišk neisiu. tebūnie. pamokas pasakys kas nors kitas, tikrai eis miglė ar eglė žalioji... ech, įsivaizduoju kaip jums painu su tomis eglėmis. vieną vadinu blonde arba baltąja (nes per miglės gimtadienį pamačiau, kad vapšie plaukai nubluko), o kita smalakas (nuo pavardės) arba žalioji (nes dažėsi plaukus žaliai ir vis dar yra žalia). tai va. nežinau, ar paaiškėjo į ateitį jums šios dvi eglės, nes jos visiškai skirtingos. jeigu ne aš ir ne miglė, turbūt net nebendrautų. dargi įsirašiau vakar stronghold crusader, mat pas žaliąją žaidžiau stronghold ir prisiminiau vaikystę. taip, užaugau su šiais dviem žaidimais, pamenu, su tėvu vos kompą pasidalindavom, mat jis žaizdavo, o tada aš. na, ne vien šie du žaidimai buvo mano mėgstamiausi. kaip pamenu, tai dieve, ko aš nežaidus, gamer'ė buvau, haha. pradėjau nuo playstation, žaizdavau mario, šaudžiau antytes, mašinytėm varinėjau... dar kažką dariau, gerai nebepamenu. jau per kompą žaizdavau sonic, constantine (taip, dievinu tą filmą, neseniai jį žiūrėjau dar kartą. taip, jis su demonais ir angelais, patariu pažiūrėt, jeigu nematėt), stronghold'ų ir šimtus panašių strateginių, garį floperį, flat out 2 ir dar begalę žaidimų su mašinom, dargi pamenu tą super ketvirtuką, kur liepsnojantis, akmeninis, guminis ir dar ten kažkokia, turėjau ir žaizdavau, starwars lego, sims, spiderman, spore, alice MR, barmalėjus ir dar tikrai daug kitų, kurių pavadinimų neatsimenu ir dar kiek gi pamiršau. mano vaikystė nuo ketverių-penkerių buvo playstation, o vėliau stacionaras. okay, galima dėkot pusbroliui, kuris vis nešė man žaidimus ir juos įrašinėjo. kai atsirado internetas nustojau žaisti. oj meluoju, online žaidus taip varydavau, kad net tiršta. žodžiu, turėjau gimti berniuku, jeigu jums dar neaišku. o dabar jau retokai pažaidžiu... na, iš tikrųjų tai norėčiau, bet.. ech. reik man žaidimo pulto, kurio neturiu, o reikia būtent xbox'o konsolės, bet gi aš dar ne tokia pamišėlė, kad pirkčiau xbox 360 už ~900lt ar kiek jis ten kainuoja.
eisiu, pažaisiu crusaderio čiuju. vis tiek nėr kas veikt, nes man rašymo depresija ir neturiu noro, jėgų bei minčių atrašinėt. VISUR. na, išskyrus sms ir skype ir fb. o, reik nueit į fb, šian buvęs klasiokas naktį parašė "išpistum mane?", o jis toks mažvaikis. žodžiu, gražiai išvadinau jį lopu ir išjungiau fb, įdomu ar jis irgi pavarė ant manęs. o, dar vakar nežinomas nr skambino, bet neatsiliepiau. neturėjau noro vaidint kvailelės.
einu.

a soldier on my own, i don’t know the way

I lay in bed,
for hours in the dark,
at night.
Thinking about,
every possible thing,
in my life.

šiandien giedra naktis. ėjau prieš kokią valandą namo ir kelionė į namus prailgo, nes vis sustodavau viduryje tamsios gatvės, nušviestos žibintų ir užvertusi galvą žiūrėdavau į dangų. pagalvojau, kad turbūt šią vasarą tai paskutinis kartas, kai taip aiškiai matau žvaigždes. aš žavėjausi.

juk niekada nežinai, kada bus paskutinis kartas, kada paskutinį kartą matysi saulę, kada paskutinį kartą nuoširdžiai kalbėsiesi su tau brangiu žmogumi, kada paskutinį kartą įmerksi kojas į ežero vandenį, kada paskutinį kartą supsiesi ant supynių, kada paskutinį kartą glostysi savo augintinį... niekada nežinai, niekada negali nuspėti. nežinosi, kada reiktų ištarti sudie amžinai. nežinomybė. daugybė akimirkų pasimiršta, nugarma į prisiminimų liūną, kaip ir kiti prisiminimai. gal kartais šmėkšteli galvoje šėšėlis, bet taip to ir nesupranti.
nėra sudie.

o man taip nėra noro atrašyti į postus... į laiškus... į viską. atsibodo, nusibodo, užkniso. tegu laukia manęs, jeigu taip nori, bet aš dabar negaliu.

užvakar grįžau iš miglės, buvau gimtadienyje, o tada iki antradienio šiaip buvau. gimtadienis buvo visai linksmas, buvo daug ką veikt. pavyzdžiui, darėm tą super nusibodusį cinamono challenge ir druskos bei ledo challenge. cinamono... ech, buvo fu, išpurškiau dūmą gal kokia antra ar trečia, vos ne apsivėmiau ir buvau visa apsivarius cinamonu. nors vis tiek šioks bei toks potyris... o va druskos ir ledo...

yeah, per nuotrauką atrodo ne taip baisiai, kartais išvis raudonai mėlyna atrodo. che che. šiaip iš tikrųjų nežinau ar visi vlogeriai didžiausios lamos ar aš halkas, bet išlaikiau leduką pakankamai ramiai ir nebuvo jau taip baisu, kaip iš visų reakcijų tikėjausi. taip, skaudėjo. taip, degino. taip, šaldė. taip, kunkuliavo. taip, graužė. taip... skaudėjo labiau, kai atgniaužiau ledą. tiksliau, ledo jau nebebuvo, o ta druska siaubingai buvo prišalusi, tiesiog prikepusi prie odos ir reikėjo neblogai pakrapštyt. anyway, pirmas dvi dienas nieko negalėjau su ta ranka padaryt. dabar (penkios dienos) jau galiu daryt lyg ir viską, nors vis dar skauda, kai paliečiu vos smarkiau. uccch, visgi faina. įdomu kaip bus toliau. apskritai negalėjau lankstyt rankos, nes iš kart taip siaaauuuuubingai degti pradėdavo, atrodė, kad pusės delno odos nebėr ir tik pajudinsiu ar priliesiu ranką, tai didžiausios žaizdos atsivers, tarsi kirminai kokie po oda graužtų mėsą ir būtų kažkokie čili pipirai. yeah, nelabai malonu. bet vistiek sakau, kad buvo geras potyris. įdomu per kiek laiko nebeliks žymės.

šiandien (na, tiksliau vakar) su egle ėjom apsipirkti. nusipirkau du pieštukus, du tušinukus, žalią želinį, trintuką, korektorių, penalą. iš drabužių tai bliuskutę, kažkokį megztinį (abu indėniško stiliuko) ir smėlio spalvos maikę ilgom rankovėm, čia prie megztinio gana įmantraus. dargi nusipirkau tokį kaip lankelį... net nežinau kaip vadinas, toks plaukus suima daiktas, su sage, iš kurios plunksnos kyšo. mat eglė užsimanė daryt mane indene. šiandien dar mama supynė mano plaukus į krioklį, tai baisiai gyrė eglė ir jos mama. huh. jėga.