 |
| What does it matter how many lovers you have if none of them gives you the universe? |
labas man!
man atrodo, aš tuoj tapsiu šopoholike. o utena mažas miestelis, drabužių atsargos nėra begalinės ir aš jau net nebežinau, ką man dar nusipirkti :D na gerai, meluoju, yra ką pirkti, bet jeigu norėčiau ko nors superinio... visgi, takkofashion'e vėl buvom su egle ir apipirkom mane idėniškai. mat vaikas (eglė) užsinorėjo, kad tapčiau indėne, ale man labai tinka. spręsti man (jums).
na, kaip? do you like it? me gusta. dėl to megztinio buvo daug diskusijų, bet galų gale nusipirkau, tada gi nusprendėm, kad prie jo reikia marškinių ilgom rankovėm, ką ir galit pamatyt. kaip šukuosena? radau jautubėj tutorialą, bet aš esu nevėkšla, kuri nieko nemoka pasidaryt su plaukais, tad paprašiau, kad padarytų mama. iš tikrųjų labai, rodos, laikas skuba. tarsi atėjus rugsėjo pirmai, ateis ir pasaulio pabaiga. taip skubi skubi skubi, bet nieko nespėji, nes tik sėdi. yep, that's me. reiktų nuvažiuot į kaimą, reiktų pas eglę blondę nuvaryt kaiman... bet... turbūt nieko nesigaus. blondei jau parašiau, kad neatvažiuosiu, nes turiu daug reikalų. o vakar, gal tiksliau šiandien, mane užplūdo liūdnos mintys apie pusę penkių ir gal kokį pusvalandį neapleido. išsiliejau dienorašty. žinot, egzistenciniai filosofiniai klausimai užėmė smegenis, niekaip negalėjau nusiramint, kol savo siaubingai suklaikėjusiu raštu neišdėsčiau minčių. kadangi rugsėjo pirmoji šeštadienį, reišk neisiu. tebūnie. pamokas pasakys kas nors kitas, tikrai eis miglė ar eglė žalioji... ech, įsivaizduoju kaip jums painu su tomis eglėmis. vieną vadinu blonde arba baltąja (nes per miglės gimtadienį pamačiau, kad vapšie plaukai nubluko), o kita smalakas (nuo pavardės) arba žalioji (nes dažėsi plaukus žaliai ir vis dar yra žalia). tai va. nežinau, ar paaiškėjo į ateitį jums šios dvi eglės, nes jos visiškai skirtingos. jeigu ne aš ir ne miglė, turbūt net nebendrautų. dargi įsirašiau vakar stronghold crusader, mat pas žaliąją žaidžiau stronghold ir prisiminiau vaikystę. taip, užaugau su šiais dviem žaidimais, pamenu, su tėvu vos kompą pasidalindavom, mat jis žaizdavo, o tada aš. na, ne vien šie du žaidimai buvo mano mėgstamiausi. kaip pamenu, tai dieve, ko aš nežaidus, gamer'ė buvau, haha. pradėjau nuo playstation, žaizdavau mario, šaudžiau antytes, mašinytėm varinėjau... dar kažką dariau, gerai nebepamenu. jau per kompą žaizdavau sonic, constantine (taip, dievinu tą filmą, neseniai jį žiūrėjau dar kartą. taip, jis su demonais ir angelais, patariu pažiūrėt, jeigu nematėt), stronghold'ų ir šimtus panašių strateginių, garį floperį, flat out 2 ir dar begalę žaidimų su mašinom, dargi pamenu tą super ketvirtuką, kur liepsnojantis, akmeninis, guminis ir dar ten kažkokia, turėjau ir žaizdavau, starwars lego, sims, spiderman, spore, alice MR, barmalėjus ir dar tikrai daug kitų, kurių pavadinimų neatsimenu ir dar kiek gi pamiršau. mano vaikystė nuo ketverių-penkerių buvo playstation, o vėliau stacionaras. okay, galima dėkot pusbroliui, kuris vis nešė man žaidimus ir juos įrašinėjo. kai atsirado internetas nustojau žaisti. oj meluoju, online žaidus taip varydavau, kad net tiršta. žodžiu, turėjau gimti berniuku, jeigu jums dar neaišku. o dabar jau retokai pažaidžiu... na, iš tikrųjų tai norėčiau, bet.. ech. reik man žaidimo pulto, kurio neturiu, o reikia būtent xbox'o konsolės, bet gi aš dar ne tokia pamišėlė, kad pirkčiau xbox 360 už ~900lt ar kiek jis ten kainuoja.
eisiu, pažaisiu crusaderio čiuju. vis tiek nėr kas veikt, nes man rašymo depresija ir neturiu noro, jėgų bei minčių atrašinėt. VISUR. na, išskyrus sms ir skype ir fb. o, reik nueit į fb, šian buvęs klasiokas naktį parašė "išpistum mane?", o jis toks mažvaikis. žodžiu, gražiai išvadinau jį lopu ir išjungiau fb, įdomu ar jis irgi pavarė ant manęs. o, dar vakar nežinomas nr skambino, bet neatsiliepiau. neturėjau noro vaidint kvailelės.
einu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą