 |
| And it probably won’t get easier Just easier to hide Prepare for an aching The rest of your life |
okay, kartais tikrai užknisa.
skaičiau, kad kai žmogus jau iš mažumės nepatiria iš šeimos meilės ir artumo, augant ir suaugus jam sunku priimti šilumą ir rūpestį iš kitų žmonių. okay, mane jau užknisa, kad tris kartus sakiau motinai, jog nusipirkau kažką naujo, o ji šiandien kaip visiška idiotė "oj, kas čia? o kas čia? oj oj, nusipirkai? kada gi spėjai? kur? oj oj..." ir tada tiesiog noris išrėkt "nyk man iš akių", ką ir padariau, dar pasakiau, kad manęs išvis nemyli, tai ji tarsi negirdėjus (o gal ir negirdėjo, jei jau negirdėjo, kaip sakiau prieš tai) toliau varė savo. ooor, kai pamečiau fotiko bateriją, iš kart parašiau jai sms. šiandien kažką ji norėjo nufotkint ir klausia "kur fotikas?", aš tokia "nėra", o ji kad pradės klausinėt tipo kas buvo, kas atsitiko, bla bla bla. siaube.
šiaip ar taip, daugumai žmonių noriu pateikti kiek kitokią versiją apie savo namus (pastebėjot, kad apie tėvą nešnekėjau? nes jis išvis visiškai kitokia planeta): laisvė man, darau ką noriu, einu kur noriu, niekas nieko nedraudžia, gaunu pinigų ir šiaip viskas osom, laisva paauglė, kuriai net nereikia zyzt, kad ją kur išleistų - nes mane visur išleidžia, o tiksliau, aš neklausiu, nes ir taip žinau, kad neišgirsiu žodžio "ne". ir nepaisant visų šitų pliusų kartais darosi truputį neramu ir netgi skaudu. suprantant, nejauti jokios šilumos ar meilės. gyveni tarsi atskirai, bet ir ne visai. nuperka valgyt, duoda pinigų, visur išleidžia, bet tuo jų besirūpinimas manimi ir baigiasi. tarsi aš visiškai nelauktas vaikas, kuris atsirado netyčia, tarsi jie susituokę tik iš pareigos, tik dėl to, kad atsiradau aš. žinau, kad visaip būna blogai - kai tėvai tironai ir niekur neišleidžia arba yra priekabūs ir niūrūs arba kai tėvai alkoholikai arba išsikyrę, o gal net muša. o šilumos nejusti irgi blogai. nes ne tik, kad neturiu jokių brolių ar seserų, į kuriuos užaugusi galėčiau atsiremti, bet toks jausmas, kad nebus ir tėvų. stovėsiu viena ant pasaulio krašto. ir tai truputį liūdna.
kalbant apie tai, ką veikiu, tai šiandien grįžau iš eglės sodybos, buvau su nakvyne. maudėmės, valgėm, skaitėm, kalbėjomės. kai ėjau šiandien tiltu įlūžo lento ir iki kelio sulindo koja, bet tik apsibrozdinau ją, o va delną besiremdama prasikirtau kažkur, bet nesmarkiai, tik odą nusivariau. o ir kieeeek žuvyyyčių prišėriau! mėčiau sėklas visokias ir kukurūzus ant tilto galo atsisėdus, tai jų visas guotas prisirado, su egle nutarėm, kad apie 2-3 šimtelius jų ten buvo, visos mažutės, gražutės, net kukurūzo nepraryja, nes per didelis, tai trynėm juos ir smulkinom. bet buvo faina, kažkaip labai atpalaidavo, nereikėjo galvot apie nieką kitą, tik kaip gražiai jos ten puola prie maisto, kaip maistas nyksta, kaip jos suka ratus kaip avelės, laukdamos dar vieno "plumpt" ir visos kaip pašėlusios lekia link maisto, net tiršta. laumžirgis plaukiojo palei vandenį, tai teko jam gelbėt savo gyvybę - aiškiai nesitikėjo, kad žuvys šokinės ir bandys jį praryt. dar nardžiau, plaukiau kaip ūdra. pusę trijų nakties kažkoks nežinomas nr parašė man, bet jau miegojau, o kai ryte paklausiau kas rašo, taip ir nebeatrašė. tai spėju buvo girtas tas žmogus ir mano nr buvo užsilikęs ar šiaip kas davė... yra kam parašyt man, yra. nebe pirmas kartas būtų. siunčiuos the hunger games, kokybė jau nebloga atsirado, tai va, žiūrėsiu.
tai tiek.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą