2012 m. rugpjūčio 1 d., trečiadienis

well maybe you were the ocean, when i was just a stone


I wished that the chains would break and the wind would sweep me up, up, up into the sky, beyond the clouds, beyond the sun and the moon, to some marvelous kingdom where no one ever changed and friends were friends for life.

pati geriausia savaitė vasaroje. dėkoju tau už tai.

kai sėdau į autobusą, jaučiausi taip, tarsi viskas būtų netikra. kad aš ne čia. kad mano mintys liko kažkur sustingusios ir uždarytos, kur nepasiekia net keturi vėjai, nė viena vandens molekulė. sėdausi į autobusą, kuris turėjo parvežti mano atgal, tvirtai tikėjau - tramdžiau ašaras visą kelią dėl akimirkų, kurių nebepatirsim, dėl prisiminimų, kurių jau nebebus. visą kelią, ilgas penkias valandas aš prisiminiau kiekvieną mūsų dieną. dabar, kai tas stebuklas baigėsi, ant pasaulio užkrito tamsos marška.


ji verkė be garso, tik nelygus kvėpavimas galėjo išduoti merginą. bet neišdavė, saulė ir toliau ramiai grimzdo į miegą.

Komentarų nėra: