2011 m. kovo 2 d., trečiadienis

have you ever looked fear in the face and said "I just don’t care"?

I thought you were different.
  But hey, it’s not the first time I’m wrong.



man baisu dėl to, kaip keičiuosi. pamečiau savo mylimas knygas; ant sąsiuvinio, kuriame rašydavau, kaupiasi dulkės. nebepaguldau savo galvos ant pagalvės ir neužmiegu grįžusi iš mokyklos, nes tada būna nuobodu. nebemoku parašyti kokių nors gražių eilių. manęs nebeaplanko paryčiais įkvėpimas ir beveik nebekankina nemiga. jau retai kada susimąstau apie viską, kas vyksta. dar rečiau pasidžiaugiu saulute, puodeliu arbatos ir gera knyga, tada galvoju "dėl tokių akimirkų gyventi verta". ir taip gera gera viduje.
pamiršau, ką reiškia galvoti apie tokius dalykus, apie kokius reikia būti nors kiek mąstančiam, jausmingam, norinčiam suprasti vidų.

tai gąsdina. bet aš neturiu kelio atgal. ir dabar aš bėgu nuo draugų, kartais pameluoju, kad tik pasėdėčiau namie. kad bent kiek prisiminčiau senąją save. gal nuobodžią, gal per daug rimtą ar liūdną. bet aš tokia buvau, po velnių.



o šiandien lietuvių mokytoja sakė, kad žmonės, kurie renkasi gatvę, yra labai žemai. dar žemiau tie, kurie niekuo nesidomi, nieko nelanko ir tingi. ką gi, malonu susipažinti, aš vardu Dugnas.
kai tai po pamokų priminiau draugei, ji pradėjo juoktis ir pasakė, kad būtent aš ir atitinku tuos du punktus. ir juokiausi. ir pritariau. ir dar juokiausi. nors nebuvo juokinga.



šiandien aš skraidau, bet per žemai, kad nesipločiau į pusnį. :D


Komentarų nėra: