perhaps “fuck off” might be too kind

00:39:43 Grįžęs jis iškart įsijungė savo tuos filmus. Tarsi tai būtų įprasta diena. Tarsi jo tėvas būtų gyvas.
Bet visa tai netiesa.
Gal praradimas jo veide tebuvo suvaidintas. Tiesiog, man net užmigti sunku, tai gal jis beširdis? O gal kaip tik dabar jis tyliai verkia?
Sunku tuo patikėti. 

ir štai tu rašai, kad nenori būti žmogumi. nori būti gyvūnu. aš noriu būti vilku. laukiniu, nepriklausomu. justi drėgną žemę po letenomis, uosti karštą ir snukiu varvantį aukos kraują. užuosti visus nuostabius miško kvapus, pamatyti tiek daug nuostabių vaizdų. stebėti rujos veiklą. kartu medžioti. žiemoti ir kęsti badą. kartu užpulti stambų gyvūną. pamatyti tai, ko žmogaus akys negeba. paprastus dalykus paprastai.
svarbiausia, tik gyvuliški instinktai. jokių jausmų. tik aš, vilko esybė, laisvė ir nepriklausomybė.



bet negi būti žmogumi taip blogai? taip. iš pradžių buvo gerai. bet mes nebemokame savo rankų naudoti geriems tikslams. mums per daug rūpi kitų nuomonė, todėl jau verčiau žiūrėsim ir nieko nedarysim, kai skriaudžia kitą, nei būsim pažeminti vien todėl, kad norėjom padėti. taip, mes nebemokame galvoti apie kitus. taip, mes mokame galvoti tik apie save. ir taip, mes tapome priklausomi nuo kitų žmonių nuomonės. gaila, bet taip, nebesugebame savo vaizduotės ir jėgos panaudoti kitų gerovei.
TAIP, mes tai galime, bet kažkodėl pamiršome. gaila, kad "atsiprašau" nebebūna nuoširdus, norisi verkti, kad "myliu" tarsi iš pareigos.




man norisi raudoti, kad nesugebu pamilti to, ko reikia.

noriu užsidengti rankomis akis ir nebematyti blogio. noriu užsikimšti ausis ir nebegirdėti šlykščių ir nenuoširdžių žodžių. noriu užsidengti burną, kad pati neįskaudinčiau žmonių.



bet štai aš ir matau ir girdžiu, ir kalbu...