I want to be remembered as the girl who always smiles even when her heart is broken, and the one that could always brighten up your day even if she couldn‘t brighten her own.
faktas no.1: man sunku priprasti prie žmonių.
faktas no.2: dar sunkiau jais pasitikėti.
faktas no.3: o kai pagaliau visiškai pasitiki, jie tavo nuvilia.
faktas no.4: didžiausias faktas yra tas, kad žmonės visada mane palieka.
faktas no.5: Ema paneigs faktą no.4.
faktas no.6: aš netikėsiu.
o jis man rašo ir rašo, kalba ir kalba, vadina meilute, gražuole, katyte, seksiuke, sexe, lėlyte... na ir kam? bet aš prižadėjau, kad pabandysiu, prižadėjau, kad vėl nepabėgsiu. nes bėgti privargau. privargau. noriu atsisėsti, atsiremti į kieno nors petį, išsipasakoti. atiduoti saugoti savo sielą, savo mintis, savo kūną. visiškai pasitikėti.bet aš tegaliu stovėti ir žiūrėti į tą išsvajotąjį petį. per daug baikšti. bijau tapti prijaukinta. tai tarsi... aš net nežinau kaip tai apibūdinti. tokia didelė baimė tapti prisirišusiai.
ir štai, kai draugaujam, aš kiekvieną dieną pagalvoju apie išsiskyrimą. tuo pačiu iškart pagalvoju, kad prižadėjau pabandyti. bandau. nors sunku.
"Na buvo tokia situacija, kad tėčio bendradarbio dukra nepranešė tėvams, kad yra nėščia. Ir po 7 mėnesių (ji buvo labai plona, taigi pilvo nesimatė) ji tualete užsirakinusi pagimdė kūdikį. Tėvas išgirdo kaip dukra klykia. O kai atėjo mama, ji pradėjo klykti garsiau, nei dukra. Šokas buvo. Na žodžiu ir žiemą nešė du merdinčius kūnus į greitosios mašiną..."
ir dar sakai, kad stebiesi kaip kiti gerai sutaria su savo tėvais.
mama per daug uždara. savo pasaulėly, o aš nuo tėvo per daug nutolusi, per daug nekenčiu jo.
taigi, nors pas mus ir nebūna jokių didesnių pykčių, jokių riksmų, jokių "draudžiu tau daryti tą ir tą", bet iš esmės nėra ir santykių. nėra tų pokalbių, nėra meilės.
aš pati turiu spręsti ar gerai darau, pati turiu susivokti šiam, vis dar per dideliam, pasaulyje.
kiekvienas užsidaręs, kiekvienas kitoje planetoje.
ir taip tuščia, tuščia.
nieko.
mama per daug uždara. savo pasaulėly, o aš nuo tėvo per daug nutolusi, per daug nekenčiu jo.
taigi, nors pas mus ir nebūna jokių didesnių pykčių, jokių riksmų, jokių "draudžiu tau daryti tą ir tą", bet iš esmės nėra ir santykių. nėra tų pokalbių, nėra meilės.
aš pati turiu spręsti ar gerai darau, pati turiu susivokti šiam, vis dar per dideliam, pasaulyje.
kiekvienas užsidaręs, kiekvienas kitoje planetoje.
ir taip tuščia, tuščia.
nieko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą